NUOTRAUKOS: RAIMUNDAS ADŽGAUSKAS MAKIAŽAS IR ŠUKUOSENA: AGNĖ BEGANSKAITĖ
Su kino ir teatro aktore Jūrate Onaityte (69 m.) susitinkame jos gimtajame Vilniuje. Prie Aušros vartų augusi aktorė dabar čia reta viešnia. Iš Kauno ji dažniausiai atvažiuoja aplankyti 91 metų mamos. Lauko kavinėje Jūratė ima iš portsigaro cigaretę ir deda į kandiklį. „Savo cigaretes darausi pati. Pridedu į tokį prietaisą ekologiško tabako, tada čik čik, ir viskas. Tai ir savotiška meditacija tuo užsiimti“, – šypteli moteris.
Laura KURLINSKAITĖNuo 1976 metų aktorė dirba Nacionaliniame Kauno dramos teatre, o už teatre sukurtus vaidmenis apdovanota Kristoforo, „Fortūnos“, Nacionaline premijomis. Pripažinimą ji pelnė ir kine. 2009 m. už antro plano vaidmenį filme „Duburys“ (rež. Gytis Lukšas) apdovanota Sidabrine gerve. Jai teko dirbti su geriausiais Lietuvos režisieriais – Gyčiu Padegimu, Jonu Jurašu, Jonu Vaitkumi, Gintaru Varnu, Oskaru Koršunovu, Eimuntu Nekrošiumi. Filmuotis Algimanto Puipos, Arūno Žebriūno, Almanto Grikevičiaus, G.Lukšo, Broniaus Talačkos ir kitų kūrėjų filmuose.
– Tais laikais, so viet mečiu, kai ek rane reikėdavo rū ky ti, rū kydavote tik ras cigaretes ar duodavo vaidybines?
– Tikras, be abejo.
– Po pen kių dublių taip ga li ir supykinti?
– Nerūkantį tai tikrai, bet man to neteko daryti. Aš stengdavausi to išvengti, nors tai būdavo labai madinga kine. Tiesa, teko neišvengiamai rūkyti net dviejuose spektakliuose. O kine būtinybės nebuvo. Ir aš tiesiog nerūkydavau. Galima buvo išsisukti. Man tada atrodydavo, kad tai daugiau nieko neatskleidžia, tik tiek, kad tu tuo metu rūkai. Nieko daryti nereikia, tik kalbi ir rūkai, negalvoji, kur rankas dėti ir panašiai. Kai kuriems labiau susikausčiusiems aktoriams ar vaikams kartais duodavo, pavyzdžiui, obuolį valgyti, kad būtų lengviau. (Šypsosi.)
– Kaip jū sų jaunys tė je vyk davo kino bandy mai? Ar tiesiog patek davote be jų?
– Būdavo jaunystėje, be abejo, čia dabar aš jau esu išlepusi. (Šypsosi.) Režisieriaus padėjėja paskambindavo ir pakvies
davo. Aš tų bandymų labai nemėgdavau, ypač gudravimo. Mes kalbame, matau, kad su kamera filmuoja, bet „ne, ne, ne, nekreipkite dėmesio...“
Pirmas kartas buvo pas A.Žebriūną „Velnio nuotakoje“. Tai buvo epizodas. Tada aš turėjau vieną papilkėjusį dantį, kurį vėliau pakeičiau. Režisierius man atvirai pasakė, kad „dėl to tavo danties negalėjau tavęs į pagrindinį vaidmenį paimti“.
– Skamba ir profesionaliai, ir linksmai.
– Taip, po to, kai A.Žebriūnas norėjo mane pakviesti į „Turtuolį vargšą“, skridau į Maskvą, į kino dirbtuves, ten pagamino specialią įmautę tam dantukui, užmautu greičiau jį pavadinčiau. Kartais atėjusi į aikštelę net pasakydavau: „Oi, dantį pamiršau.“
– Tada aš pati neeksperimentavau. Ilgi plaukai reiškia, kad nereikia peruko, iš savų plaukų galima daug ką padaryti, sukurti... Tai labai svarbu pojūčiams – savo pačios plaukai visada geriau nei ant galvos užtempti perukai. O ir grimo darbuotojoms nelabai patikdavo, todėl labai ilgai nešiojau ilgus palaidus plaukus, kurie man labai pravertė scenoje ir kine.
O dėl svorio nebuvo jokio spaudimo. Juolab protinga aktorė žino, kad negalima priaugti tų penkių kilogramų, nes bus problemų montuojant ar dar dėl kokių nors priežasčių.
– Kiek svarbus kos tiumas, kurį dėvite kine?
– Po režisieriaus E.Nekrošiaus spek
Jei tu „nusidėvėsi“ per nesuskaičiuojamus
kartojimus, tada gali atsirasti tai, kuo kaltinami aktoriai, – perdėta vaidyba, teatrališkumu kine.
Jūratė Onaitytė– Ar žinodavote, kiek aktorių dar pretenduoja į tą patį vaidme nį?
– Ne, nebūdavo tam laiko ir nebuvo įdomu ar smalsu... Kartais pati pasiūlydavau kolegę vietoj savęs, nes jutau, kad gali geriau tai padaryti. Kita vertus, paims –gerai, nepaims – tiek to, neišgyvendavau, nes turėjau labai daug darbo teatre. Nuo ryto iki vakaro būdavau teatre, o ten dažnai – pagrindiniai vaidmenys.
Buvo laikas, kai maniau, kad kinui jau netinku, visi aplinkui filmuojasi, o aš – ne. Maniau, būsiu teatro aktorė ir man daugiau nieko nereikia. Tai buvo maždaug devintąjį dešimtmetį. Po to viskas pasikeitė.
– Ar tais laikais reikalau davo, kad ak torė nekeis tų plau kų spalvos ir ilgio, nep riaug tų svorio?
tak lio „Ote las“ paklau siau jo žmo nos spektaklio scenografės Nadios Gultiajevos: iš ko tu padarei kai kuriuos kostiumus? Ji atsakė, kad iš paprastų bulvių maišų. Vis dėlto jie atrodė fantastiškai. Svarbu, kaip atlikta.
Kos tiu mas, ku ris pa de da atsk leis ti personažo esmę, yra labai svarbus. Kai filmavausi Latvijoje, man kostiumų dailininkė pasiūlė dvi sukneles. Klausia, kurios norėtumėte? Viena jums labai tinka, puikiai atrodote, bet kita tinkamesnė jūsų vaidmeniui. Pasirinkau tą, kuri manęs negražino. Po to pajutau, kad įgavau dar daugiau pagarbos.
Nesirenku, kas man bus gražu, renkuosi tai, ko reikia personažui.
– O kaip teat re?
„Mano ir Mislavo gyvenimo būdas labai disciplinuotas. Mes esame jauni, ambicingi ir nenorime išš
vaistyti savo energijos kažkokiems niekams. Juk gyvenimas nėra toks ilgas. Reikia savo laiką naudoti protingai ir vertinti kiek
vieną dieną, ją nugyven
ti kiek įmanoma įdomiau, kad vėliau nenusiviltum“, – kalbėjo dabar Austrijoje
gyvenanti 31 metų smuiki
ninkė Ieva Pranskutė.
dos savaitei. Ant raugė Sienna Miller, Rita ner Smith, Winnie Harham ir daugelis kitų išbių, tad užkulisiuose tas britų atsaku į Niu
Didžiosios Britanijos karalius Karolis III (74 m.) su žmona Camilla (76 m.) svetingai priimti Prancūzijoje. Pirmojo po karūnavimo karališkosios poros valstybinio vizito proga Prancūzijos prezidentas
Emmanuelis Macronas (45 m.) su žmona Brigitte (70 m.) surengė prabangią vakarienę Versalio rūmuose.
vakarus nuo Paryžiaus esančiuose rūmuose rinkosi garsūs Prancūzijos aktoriai, sporto žvaigždės, žurnalistai, verslininkai.
Karalienė konsortė Camilla vakarui pasirinko tamsiai mėlyną prancūzų mados namų „Dior“ suknelę ir puošėsi safyrų ir deimantų papuošalais, kurie anksčiau pri
klausė karalienei Elžbietai II. Brigitte pasirinko taip pat tamsiai mėlyną „Dior“ suknelę. Ant karališkojo stalo buvo patiektas mėlynasis omaras ir krabų pyragas su migdolais ir mėtomis, prancūziška paukštiena su grybų užtepėle, prancūziški ir angliški sūriai bei rožių skonio makaronai su ličių kremu ir šviežiomis avietėmis.
Verslininkas