Stilius

INDRĖS

KAVALIAUSKAITĖS

ATVAIZDAS –dirbtinio intelekto kūrinys

AURIMAS

VALUJAVIČIUS:

„Pasirinkau vienatvę, kad nebūčiau kam nors galvos skausmas“

SEULAS –nauja mados sostinė?

LIETUVIŲ NUOTYKIAI kemperiuose EVOS ČIČINYTĖS vestuvės Prancūzijos pilyje

Karolina KAŽUKAUSKAITĖ

Nors Char le sas pa si pir šo Evai prieš dvejus metus

Ha va juo se, po ra ves tuves ėmė planuoti pernai.

Pradėdama planuoti būsimą šventę Eva žinojo tik tris dalykus, kokios turi būti jųdviejų vestuvės: laikui nepavaldžios, elegantiškos ir paprastos. Tačiau prireikė nemažai laiko suprasti, kaip tiksliai tai atrodys.

„Žinojome, kad norime, jog vestuvės vyk tų Ita li jo je ar ba Pran cū zi jo je, nes abi šios šalys užima ypatingą vietą mūsų širdyse.

Tačiau galiausiai nusprendėme, kad dėl architektūros, gamtos ir grožio jas rengsime netoli Paryžiaus esančioje Château de Villette pilyje “, – apie pasirinktą vestuvių vietą pasakojo E.Čičinytė.

XVII amžiuje suprojektuota pilis dėl panašumo su žymiaisiais rūmais vadinama mažuoju Versaliu. Vos 40 minučių nuo Paryžiaus nutolusi rezidencija yra saugoma valstybės, o joje yra viešėjusios tokios įžymybės kaip Johnas Travolta, Tomas Cruise’as, Lenny Kravitzas, rašytojas Danas Brownas.

Evai ir Charlesui labai svarbu buvo ir tai, kad artimieji, ypač garbaus amžiaus, galėtų lengvai pasiekti vestuvių vietą.

Vestuvių dieną Eva jautėsi nepaprastai rami. „Vestuvių metu emocijos, ypač mano, buvo neįtikėtinai ramios. Nežinau, ar kada gyvenime jaučiausi ramesnė nei ceremonijos dieną, – sakė mergina. – Nuo pat ryto, kurį pradėjau su kavos puodeliu rankose mūsų viešbučio kambaryje ir pasiruošimo su pamergėmis, iki pat žengiant prie altoriaus mano širdis buvo labai lengva, laiminga ir rami.“

Viena emocingiausių tos dienos akimirkų Evai buvo tada, kai prie altoriaus ją lydėjo ne tik jos tėvas, bet ir senelis.

„Tą akimirką sunkiai tramdžiau ašaras ir supratau, jog esu laimingiausias žmogus pasaulyje, kad mano tėvai ir seneliai, būdami šalia manęs, tapo vienos svarbiausių mano gyvenimo dienų liudininkais, – jautriais prisiminimais dalijosi E.Čičinytė. – Visa diena atrodė tarsi sapnas. Jautėmės labai laimingi dėl to, kad visi mums brangūs žmonės šią dieną kartu su mumis šventė meilę.“

Prancūziškoje pilyje –LAIMINGA IR RAMI

Romantiškoje pilyje netoli Paryžiaus susituokė verslininkė, aktorė Eva Čičinytė (30 m.) ir teisininkas, investicijų bankininkas Charlesas Cannonas (53 m.).

Jaunikis vestuvių dieną vilkėjo pieno baltumo fraku, specialiai jam siūtu„Ralph Lauren“mados namų.

Jaunoji per ceremoniją vilkėjo JAV įžymybių pamėgtos dizainerės Galios Lahav suknele, sukurta specialiai jai.

Įspūdingomis šventės puošmenomis pasirūpino Mantas Petruškevičius.

NORS BAUGU, bet tikroviška

Laidų ir renginių vedėja Indrė Kavaliauskaitė (33 m.) išvydo save atvaizduotą ne dailininko ar fotografo, o... dirbtinio intelekto (DI).

Atrodo, vis dar sunku įsivaizduoti, kad galima sukurti vaizdo įrašą ar nuotrauką ne tik neateinant į filmavimą ar fotosesiją, bet net neišsitraukiant kameros. DI mokosi kurti žmogų pagal jo nuotraukas, jau darytus vaizdo įrašus.

„Nuotraukos jau baugiai arti tikrovės. Esu ir labai sužavėta, ir bijau. Suformuoji užduotį DI ir į eterį paleidi dirbtinio intelekto sukurtus vedėjus laidose, kurios niekada neįvyko, su pašnekovais, kurie niekada neatėjo“, – sakė I.Kavaliauskaitė.

Nuotraukas, piešinius ir vaizdo įrašus pasitelkęs DI jai sukūrė Karolis Makrickas

(39 m.), kurio kurtas DI vaizdo įrašas su Lietuvos politikais neseniai bu pasklidęs internete.

Anot jo, kalbant apie dirbtinį intelektą išties reikia kalbėti ne apie konkrečią programą, bet apie mašininio mokymosi modelius, tai yra tam tikrą didelį duomenų rinkinį, kuris gali kurti aukštos kokybės skaitmeninius vaizdus pagal natūralios kalbos teksto aprašymą. Vienas tokių modelių yra „Stable Diffusion“, kurį panaudojusi 5 milijardus viešai internete prieinamų vaizdų sukūrė bendrovė „Stability AI“.

„Taigi kad sukurtum paveiksliuką, reikia turėti modelį (praktikoje tai tiesiog didelės apimties failas), o parašyti, ką jis turi padaryti, galima su visa krūva skirtingų programėlių ar tiesiog naršyklės lange.

Aš naudoju „DiffussionBee“ ir „DrawThings“ kaip programėles, įdiegtas kompiuteryje, bet kartu naudoju ir „Google Colab“ paslaugą – nuotolinį kompiuterį, kad norimus vaizdus būtų galima generuoti greičiau, nes jiems generuoti reikia išties galingo kompiuterio“, – apie kūrybos procesą pasakojo jis.

Be visų savo veiklų, Karolis yra ir technologijų žurnalistas, tad dirbtinio intelekto galimybėmis domisi ir apie tai rašo pastaruosius 5 metus.

Liepti kompiuteriui

Kiek laiko užtruko įvaldyti DI, jam atsakyti sunku, nes ir čia tobulėjimui ribų nėra.

„Liepti kompiuteriui nupiešti gražią varną su sūriu snape nėra sunku, kiekvienas gali tai padaryti. Visas sunkumas prasideda tada, kai nori turėti iliustraciją su konkrečiu asmeniu, pavyzdžiui, Indre, valgančia sūrį. JAV gyventojams šiek tiek paprasčiau, nes dauguma modelių, tas pats „Stable Diffusion“, jau apmokyti piešti žymių žmonių, filmų veikėjų ir pan. veidus, tad galima eksperimentuoti ir greitai gauti norimą vaizdą. O kad nupieštum Indrę, reikia dirbtinį intelektą apmokyti atpažinti Indrę rodant jam Indrės nuotraukas. Kuo daugiau nuotraukų, kuo jos įvairesnės, tuo bus geresnis rezultatas. Parinkus 20 nuotraukų iš Indrės instagramo, apmokius modelį galima gauti tokius vaizdus, kokius matote“, –„Stiliui“ pasakojo K.Makrickas.

Karolis ramina – dirbtinis intelektas tikrovėje nėra tas, kokį matome filmuose, ir dar ilgai nebus. Tai labai siauros paskirties, vieną konkretų darbą (piešti pagal tekstinę užklausą) neblogai daryti mokantis algoritmas.

nupiešti gražią varną su sūriu snape nėra sunku.

GYVENA dėl savo svajonės

„Po 90 metų pakartoti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygį per Atlantą, tik ne oru, o vandeniu, bus mano gyvenimo 9­oji simfonija.“ Tokiais žodžiais 2022 metų gruodžio 26 dieną Aurimas Valujavičius (28 m.) pradėjo savo legendinį 8500 kilometrų žygį vienviete irkline valtimi per Atlantą.

Laima LAVASTE

Vaikinukas su linksmomis duobutėmis skruostuose, neblėstančia šypsena, tvarkinga šukuosena ir tvirtu rankos paspaudimu. Vyrukas, kuriam ranką paspausti nori ir prezidentas, ir gatvėje jį pamatęs vaikas. Atviras, šnekus ir be galo kuklus.

„Tą paskutinę minutę, prieš mane suėdant baltajam lokiui, dar spėčiau pagalvoti – gerą gyvenimą, Aurimai, nugyvenai! Gyvenai dėl savo svajonės!“ – šypsodamas tėškė jis man įpusėjus mūsų interviu.

Tad koks jis, tas mūsų Aurimas?

– Aurimai, spėsiu – vaikystė je turbūt ne kar tą skaitėte Marko Twaino „Tomo Sojerio nuotykius“ ir žavėjotės Heklberiu Finu, plaukiančiu valtimi Misi sipės upe?

– Ne, mano vaikystėje prasidėjo Hario Poterio bumas. Perskaičiau visas septynias knygas, net po kelis kartus. Prisipažinsiu, kad knygos man nelabai imponavo, gal labiau pie­

šimas, todėl ir įstojau į Kauno technologijos universitetą studijuoti architektūros.

Taip, traukė nuotykiai, fantastika, iš­

šūkiai, todėl ir prarijau tas knygas. Labiau mėgstu išgyvenimo, tikrų faktų knygas.

Bet sportu galva visada buvo pramušta. Todėl mano paauglystės dievukai buvo Bruce’as Lee, žiūrėdavau visus filmus su juo ir dabar turiu jo filmų. Vėliau buvo Arnoldas Schwarzeneggeris, jis labiau mane žavėjo kaip asmenybė. Kadangi pats užsiėmiau karatė kaip profesionalas, mane visada domino, kokios žmogaus fizinės galimybės sukurti save kaip atletą.

– Jau nuo vaikys tės, matyt, turė jote svajonę tapti tuo, kuo tapote? Stiprus ne tik fi ziškai, bet ir dva siškai? Juk lankėte karatė, kuri re mia si ne tik fi zine jėga, bet ir japonų Bu do filosofija.

– Taip, karatė nėra muštynės. Vis dėlto tai ir kovinio meno šaka, turinti savo filosofiją, ugdanti griežtą discipliną. Tai greitai perpratau būdamas dar visai mažas, nuo trečios klasės. Sportuodavau sąžiningai, nepraleisdavau treniruočių. Tėvai niekada neversdavo, nuo mažumės būdavo žodis „aš pats“. Karatė užsiėmiau 11 metų ir pabaigiau jau studijuodamas universitete. Patiko ir ledo ritulys, laikau jį vyriškiausiu žaidimu.

– At sis vei kinote su karatė laimė jęs auk so medalį Europos šotokan čempionate. Kodėl? Pajutote, kad šis kalnas jau įveik tas ir reikia naujų vir šūnių?

– Ne. Kad mesiu šį sportą, buvau nutaręs jau prieš tas varžybas. Galėjau ir nelaimėti to aukso. Kodėl mečiau? Dėl konkurencijos. Pavargau konkuruoti su skirtingais varžovais. Norėjau laisvės. Neįsipareigoti. Nesivaikyti medalių, naujų pergalių. Toks gyvenimas jau buvo išvarginęs ir, prisipažinsiu, nebeįdomus.

– Jūs augote su trejais metais jaunesniu broliu. Esate sakęs, kad juo labai pasitikite ir jam pir majam pranešėte apie planuojamą kelionę per Atlantą. Kokia buvo jū sų, nenuoramų ber niūkščių, vaikystė?

– Taip, broliu labai pasitikiu. Net jam patikėjau paslėpti namie knygas, kurias parsisiunčiau ruošdamasis kelionei per Atlantą.

mų, daug kliurkų, dvejonių, abejonių. Dabar viską vertinau šaltu protu, logiškai. Žinojimas augina stuburą.

– Dabar vi si kalba tik apie jū sų žygį per Atlantą. Bet jis – jau de šimtoji jū sų kelionė. Kaip iš vis jums šo vė į galvą pirmosios kelionės sumany mas – sės ti ant dviračio ir minti į Nor vegiją?

– Tuo metu, 2015 metų pavasarį, baigėsi santykiai su mano mergina. Buvau antrakursis studentas. Ji buvo jaunesnė, mano draugė iš sporto srities. Išsiskyrėme mano iniciatyva. Pavargau nuo santykių, nuo kasdienybės rutinos. Labai norėjosi pabūti vienam, pailsėti, nuo nieko nepriklausyti. Ir jau kitą dieną, prisimenu, parašiau savo draugui Tomui į Norvegiją: „Atvažiuosiu dviračiu rugpjūtį, per atostogas, pas tave į Larviką. „Gerai, – atsakė jis. – Atvaryk!

Nebuvome labai išdykę. Daug laiko praleisdavome tėvų nusivežti į sodą. Beveik visos vasaros, savaitgaliai prabėgdavo gamtoje, miške, plaukiojant po Nemuną, besitrankant dviračiu po apylinkes. Aišku, tėvai duodavo darbų sode, bet užteko ir laisvės. Buvau visiškas gamtos vaikis, toks tarzanas. Su tėčiu gumine valtele išplaukdavome ir pažuvauti į Kauno marias.

– Paty rę buriuotojai, komentuodami jū sų žygį per Atlantą, sako, kad tam neuž tenka vien fi zinių jėgų. Jie nesiryžtų tokiai kelionei. Nes tam reikia turė ti, svarbiau sia, stiprų stuburą. Kas užaugino jus – tokį tvir tą žmogų?

– Manau, augino ir grūdino buvusios kelionės. Su kiekviena ir save stiprini, ir geriau pažįsti. Žinai, kaip elgsiesi sunkioje, pavojingoje situacijoje. Kaupėsi patirtis, kurią galėjau pritaikyti ir irkluodamas per Atlantą. Savęs pažinojimas yra stiprus pamatas siekti ko nors dar sudėtingesnio. Nes jei kelionė per Atlantą būtų buvusi pirmoji, būtų buvę daug sunku­

Aurimas Valujavičius

Žinote, ir staiga pasijutau labai laimingas priėmęs tokį sprendimą! Mygtukinis telefonas, kuprinėje žemėlapis, kiekvienos dienos kelionės planas ir laisvė! Išvažiavau iš Kauno rugpjūčio 2 dieną, per 9 dienas pasiekiau Larviką, esantį šiauriau už Oslo. Filmavau, fiksavau kelionės įspūdžius. Ech, toks geras jausmas – dviračiu gali pasiekti ir kitą valstybę! Ir iškart užsikabinau – būtinai kitą vasarą, po trečio kurso, vėl kur nors keliausiu. Kol studijavau, negalėjau keliauti ilgus mėnesius, nes buvau stropus moksliukas.

Pirmoji kelionė buvo dviračiu į Norvegiją ir atgal, antroji – dviračiu iki Tatrų ir atgal, trečioji dviračiu – Po Namibijos dykumą Afrikoje jau su komanda, po to – į Balį. Penktoji – Nemuną 973 kilometrus vienas perirklavau nuo ištakų iki žiočių. Šeštoji – dviračiu po Skandinaviją. Daug kas ją prisimena kaip pirmąją, nes nuo tada pradėjo augti sekėjų skaičius. Dar ugnikalnis Čilėje, Balkanai, Indonezija.

– Ar teko nors vie ną die ną kaip architek tui pa sėdė ti prie brai žy mo lentos biure?

Žvelgdamas į tą bekraštį vandenyną arba

žvaigždes suvokiu, jog milijardai žmonių neturi galimybės patirti tai, ką aš patiriu.

Veržiasi užkariauti HOLIVUDĄ

pristatė kruizinę, atostogoms skirtą kolekciją.

Pristatymą stebėjo tokios žvaigždės kaip Margot Robbie, Kristen Stewart, Riley Keough, Issa Rae ir Marion Cotillard.

Būtent ryšiams su aktoriais

virtinti ar jiems pagerbti ir skirtas šis sirodymas. Pirmoji Coco Chanel kelionė į Kaliforniją buvo beveik prieš 100 metų, maždaug 1931 m.

Ji kūrė drabužius filmams, o darbą su livudo aktoriais pratęsė ir Karlas Lafeldas, susidraugaudamas su Penelope Cruz, Tilda Swinton bei daugeliu kitų aktorių.

Nors dabartinė mados namų dizainerė Virginie Viard įkvėpimo ieškojo ne ekrane ar stebėdama raudonąjį kilimą. Kolekcijoje ji perteikė kasdienį Los Andželo gyvenimą, kuriame daug aktyvaus laisvalaikio. Tad rūbai gana sportiški, tačiau kolekcija papildyta ir suknelėmis, skirtomis romantiškiems saulėlydžiams stebėti.

Tiesa, likus savaitei iki šou garsiojoje Los Andželo Rodeo Drive gatvėje atidaryta daugiau nei 9 tūkst. kvadratinių metrų „Chanel“ parduotuvė. Ji didžiausia šių mados namų parduotuvė JAV. Prancūzijos mados namai užkariauja Holivudą.

Los Andželo (JAV) kino studijoje „Paramount Studios“ mados namai „Chanel“