Stilius_Nr.2

2021 m. sausio 12–18 d.

Lie­tu­vos gar­se­ny­bių teigiamų emocijų re­cep­tai

Nr.2

Ais­tė La­sy­tė per sunk­me­tį at­ra­do sėk­mę Tam­sio­ji Co­co Cha­nel gy­ve­ni­mo pu­sė

Ka­ro­lis Va­ria­ko­jis.

Di­ri­gen­tas iš­sik­rau­na bėg­da­mas

Kaina TIK

1,30 Eur

gytė grigonytėbabajan:

„Tru­pu­tį pa­vy­dė­ti tikrai svei­ka“

Aist­r a gy­ven­ti

40 Di­ri­gen­tas iš­sik­rau­na bė­gio­da­mas

Gur ­ma­no už­r a­šai

42 To­bu­la mi­so sriu­ba

Lietuvos legenda nuo 1997 m.

Sti­liaus už­r a­šai

44 Kas tu, mo­te­rie, nu­vi­lio­ju­si ma­no

Nr. 2 (1148)

vy­rą?

Šiame numeryje:

30 Žvaigž­dės

30 Su­per­mo­de­lis dėl priaug­tų ki­log­ra­mų neiš­gy­ve­na

Mo­z ai­ka

32 Įsi­min­ti­niau­si žvaigž­džių sa­vai­tės

46

nuo­ty­kiai

7

Svei­ka­ta ir gro­žis

Ka­ra­me­lė

4 Ka­ran­ti­ni­nės san­tuo­kos

34 Pab­rėž­ti išs­kir­ti­nu­mą pa­dės gar­ba­nos ir že­miš­ki ats­pal­viai 36 Kai cuk­rus žu­do mū­sų or­ga­niz­mą

liu­di­nin­kė­mis ta­po ma­mos

7 Sa­vai­tės blyks­tės 10 Pa­žė­rė po­zi­ty­vu­mo re­cep­tų 14 Sun­kiu me­tu at­ra­do rak­tą į sėk­mę

Žai­bo in­ter­viu

46 Ak­to­rė Gab­rie­lė Ma­li­naus­kai­tėRu­dzie­nė ir jos silp­ny­bės 47 Kry­žia­žo­dis

39

48 Ho­ros­ko­pas

Sa­vai­tės klau­si­mas

17 Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

At ­vi­r ai

18 Gy­tė Grigonytė-Ba­ba­jan: „Tru­pu­tį pa­vy­dė­ti svei­ka“

24 50 Pa­ky­l a

Ma­dos is­to­ri­ja

24 Am­ži­no­sios vien­gun­gės

tam­sio­sios gy­ve­ni­mo pas­lap­tys Redaktorius Edvardas Žičkus Tel. (8 5) 274 3708, ezickus@lrytas.lt Dizainerė Oksana spritc

39 Į lais­va­lai­kį paž­vel­gė su pra­ban­gos

pries­ko­niu

Žurnalistai: laura bulvydė Tel. (8 5) 274 3644, lbulvyde@lrytas.lt

P.S.

50 Pa­ro­dyk sa­ve

Indrė Zigmantė Karina Pukaitė Tel. (8 5) 274 3716, Tel. (8 5) 274 3711, indre.zigmante@lrytas.lt karina.pukaite@lrytas.lt

Reklamos skyrius: tel. (8 5) 274 3575, (8 5) 274 3735 spaudospardavimai@lrytas.lt

Adresas: Gedimino pr. 12A, 01103 Vilnius, stilius@lrytas.lt

Agnė Mačiulytė Tel. (8 5) 274 3580, agne.maciulyte@lry­tas.lt

Indrė Šlikaitė Tel. (8 5) 274 3757, indre.slikaite@lry­tas.lt

Leidėjas – UAB „Lietuvos rytas“ Savaitinis žurnalas leidžiamas nuo 1997 m. lapkričio 21 d. ISSN 1392-7159 Tiražas – 30 000 egz.

Viršelyje – Gytė Grigonytė-Babajan. Nuotrauka – Ramūnas Danisevičius.

3

K a­ra­ m e­ l ė Nuotaka džiaugėsi nuo šiol turėsianti dvi mamas – anytą Daną Ribas (kairėje) ir mamą Rimą Pačinskienę.

Ka­ran­ti­ni­nės san­tuo­kos liu­dy­to­jo­mis ta­po ma­mos Nau­juosius me­tus „Gold­man Sachs“ in­ves­ti­ci­nės ban­ki­nin­kys­tės vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė Lon­do­ne Kris­ti­na Pa­čins­kai­tė (32 m.) ir Iz­rae­lio dei­man­tų bir­žos na­rys Alo­nas Ed­ga­ ras Ri­bas (30 m.) su­ti­ko kel­da­mi šam­pa­no tau­rę už sa­vo nau­jai su­kur­tos šei­mos lai­mę.

N

IND­RĖ ZIG­MAN­TĖ

ors vi­są pa­sau­lį sting­do pan­de­ mi­ja, tai ne­sut­ruk­dė įtei­sin­ti ban­ki­nin­kės Kris­ti­nos ir „De­ Ri­bas Je­wel­le­r y“ pa­puo­ša­lų pre­kės ženk­lo Lie­tu­vo­je plė­to­to­jo Alo­no mei­lę. Kruopš­čiai pla­nuo­tą di­de­lę šven­ tę su drau­gais ir ar­ti­mai­siais dėl griež­to ka­ran­ti­no jie ati­dė­jo va­sa­rai, o lem­tin­gą pa­si­ža­dė­ji­mą vi­są gy­ve­ni­mą bū­ti drau­ ge vie­nas ki­tam iš­ta­rė gruo­džio 31-ąją. 4

Nors į Vil­niaus san­tuo­kų rū­mus K.Pa­ čins­kai­tė ir A.E.Ri­bas žen­gė su ap­sau­gi­ nė­mis vei­do kau­kė­mis, pa­ki­lios nuo­tai­ kos jos ne­pas­lė­pė. Įsi­my­lė­jė­lius at­ly­dė­jo tė­vai. Po ves­tu­vių Kris­ti­na pa­si­rin­ko vy­ ro pa­var­dę ir ta­po Ri­bas. „Ka­ran­ti­no lai­kas tik­rai išg­r y­ni­na tai, kas svar­biau­sia, – tai šei­ma. Tad mū­sų abie­jų ma­mos ta­po san­tuo­kos liu­dy­to­jo­mis. Ka­ran­ti­no tai­syk­lių sug­riež­ti­ni­mas su­ma­ži­no šven­tės apim­tį, bet vi­sus pla­

nus pa­sau­go­si­me va­sa­rai. San­tuo­ka – tai pa­si­ža­dė­ji­mas my­lė­ti ir gerb­ti vi­są gy­ve­ ni­mą. Man tai nau­jas gy­ve­ni­mo eta­pas, mū­sų šei­mos pra­džia“, – kal­bė­jo nuo­ta­ka. Išs­kir­ti­nę die­ną Kris­ti­na pa­si­puo­šė sa­vo mėgs­ta­miau­sios di­zai­ne­rės Ul­ja­ nos Ser­ge­jen­ko suk­ne­le, o jau­ni­kis pa­ si­rin­ko „Hu­go Boss“ kos­tiu­mą. Jau­nų­jų ran­kas pa­puo­šė „The Fac­to­ ry Dia­monds and Je­wel­le­r y by Ri­bas“ žie­dai, išg­ra­vi­ruo­ti jau­nų­jų ži­nu­tė­mis vie­nas ki­tam. 2021 01 12

Dai­nius Ščiu­ka

Ves­tu­vių die­ną nuo­ta­ka džiau­gė­si ta­pu­si gar­sios dei­man­tų pre­kei­vių šei­mos na­re.

5

K a­ra­ m e­ l ė

Vil­niaus san­tuo­kų rū­muose Kris­ti­nos Pa­čins­kai­tės ir Alo­no Ed­ga­ro Ri­bas vei­dus den­gė ap­sau­gi­nės kau­kės, tačiau pa­ki­lios jaunųjų nuo­tai­kos jos tikrai ne­pas­lė­pė.

„San­tuo­ka – tai pa­si­ža­ dė­ji­mas my­lė­ti ir gerb­ ti vi­są gy­ve­ni­mą. Man tai nau­jas gy­ve­ni­mo eta­pas, mū­sų šei­mos pra­džia.“

Jų pa­žin­tis įvy­ko Alo­no ma­mos – dei­ man­tų ka­ra­lie­ne ti­tu­luo­ja­mos Da­nos Ri­ bas (53 m.) – dė­ka. Prieš dve­jus me­tus va­sa­rą at­si­tik­ti­nai at­si­dū­ru­si D.Ri­bas par­ duo­tu­vė­je Kris­ti­na su­si­pa­ži­no su ja. Ši pa­žin­tis ir ta­po lem­tin­ga. Žie­mą Kris­ti­ nai grį­žus į Vil­nių mo­te­rys ir vėl su­si­ti­ko. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se Da­na Kris­ti­ ną pak­vie­tė į sa­vo na­mus pa­kel­ti šam­pa­no 6

tau­rės ir pa­ly­dė­ti 2018-ųjų. Taip Kris­ti­na sve­čiuo­se su­ti­ko sa­vo gy­ve­ni­mo mei­lę. „Di­džiau­sia Alo­no ver­ty­bė – šei­ma. Jo ma­ma jam di­dis auto­ri­te­tas ir drau­gė. Alo­nas ap­do­va­no­tas ne­pap­ras­tu po­lė­kiu kur­ti ir gy­ven­ti, yra tei­sin­gas. Kai mes drau­ge, net ku­rio­ziš­kiau­ sio­se si­tua­ci­jo­se juo­kiuo­si“, – šyp­so­jo­ si nuo­ta­ka. 2021 01 12

tomas bauras

Kris­ti­na Ri­bas

Ke­liau­ti per pandemiją ne­pa­bū­go

Beat­ri­čė Pun­dži­ūtė-Beat­rich.

Nors vis dar ne­pa­tar­ti­na leis­tis į ke­lio­nes, pra­si­dė­jęs skie­ pi­ji­mas nuo CO­VID-19 su­tei­kia vil­ties, jog atei­ty­je vėl ga­lė­ si­me ne­var­žo­mai kel­ti spar­nus į už­sie­nį. Ta­čiau kai ku­rie ži­no­mi lie­tu­viai nu­ta­rė iš­ban­dy­ti lai­mę ge­ro­kai anks­čiau – ne­pai­sy­da­mi įs­pė­ji­mų dėl vis dar tvy­ran­ čio pan­de­mi­jos pa­vo­jaus jie sė­do į lėk­tu­vus ir pat­rau­kė skir­ tin­go­mis kryp­ti­mis. Itin daug dė­me­sio su­lau­kė Mal­dy­vai. In­di­jos van­de­ny­ no ska­lau­ja­mo­je sa­lų ša­ly­je ap­si­lan­kė ir dai­ni­nin­kė Beat­ri­ čė Pun­dži­ūtė-Beat­rich (22 m.). Ji sa­kė, kad ke­lio­nė ne­pa­ to­gu­mų ne­su­kė­lė. „Ry­tą prieš išsk­ren­dant vi­siems ke­lei­viams bu­vo pri­va­lo­ma pa­si­da­ry­ti CO­VID-19 tes­tą. Jis va­di­na­mas „Fit to fly cer­ti­fi­ca­ te“. Ir oro uos­te, ir lėk­tu­ve vis­kas bu­vo nuo­lat de­zin­fe­kuo­ja­ma. Taip pat vi­si ke­lei­viai bu­vo su kau­kė­mis“, – pa­sa­ko­jo mergina. Ko­ro­na­vi­ru­są jau įvei­ku­si mo­de­lių agen­tū­ros „Mo­di­li­ nos“ va­do­vė Jo­lan­ta Sa­daus­kie­nė (48 m.) ke­lio­nei pa­si­ rin­ko Hon­kon­gą. „Ko­kia pras­mė na­muo­se sė­dė­ti jau per­sir­gu­siam žmo­gui? O ir ne­per­sir­gu­siam, ma­nau, rei­kė­tų bėg­ti kuo to­liau ir il­giau. Nuo­to­li­nės stu­di­jos ir dar­bas tai lei­džia. Sa­vo mo­de­liams ir­gi re­ko­men­duo­ja­me iš­vyk­ti iš ša­lies, nes gy­dy­mas vie­no­das vi­ sur. O sė­dė­ti sa­vo kai­muo­se už­da­ry­tiems jau­niems žmo­nėms ir bi­jo­ti kvė­puo­ti, išei­ti į gat­vę yra ab­sur­das“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­rė­žė J.Sa­daus­kie­nė. Ne vie­nas gro­žio ir ma­dos pa­sau­lio ats­to­vas ir­gi nu­mo­jo ran­ka į ra­gi­ni­mus iš­lauk­ti ka­ran­ti­ną – į Is­pa­ni­ją iš­vy­ko sti­lis­ tas Kęs­tas Rim­džius (39 m.), ten pat pat­rau­kė ir vie­nas gar­ siau­sių Lie­tu­vos di­zai­ne­rių Juo­zas Stat­ke­vi­čius (52 m.).

Jo­lan­ta Sa­daus­kie­nė.

Kęs­tas Rim­džius.

2021 01 12

Juo­zas Stat­ke­vi­čius.

7

K a­ra­ m e­ l ė

Su­sigrieb­ti

pri­ver­tė trau­ma Ak­to­rius Ro­kas Pet­raus­kas (32 m.) gy­ve­ni­mo bū­dą nu­ta­rė pa­ keis­ti iš pag­rin­dų. Prieš ge­rus ke­tu­ris mė­ne­sius vy­ ras pa­ty­rė ko­jos trau­mą, o iš­gir­dęs gy­dy­to­jo rep­li­ką dėl silp­nų ko­jų ir no­rė­da­mas sus­tip­rin­ti jų rau­me­nis ži­no­mas vy­ras pra­dė­jo spor­tuo­ti. „No­rė­jo­si at­si­gau­ti po trau­mos. Ta­čiau spor­tas su­ža­vė­jo. Ži­ūriu, jau mė­nuo, du. Vi­sai ne­si­no­rė­jo sus­to­ ti! Re­zul­ta­tus pa­ju­tau po 5–6 sa­ vai­čių – pa­di­dė­jo išt­ver­mė, sut­vir­ tė­jo rau­me­nys. Tad su­si­mąs­čiau, kad no­rė­čiau su­si­for­muo­ti ir pil­vo pre­są, o tam pri­va­lė­jau kont­ro­liuo­ti mi­ty­bą. Ir taip gy­ve­nu jau ket­vir­tą mė­ne­sį. Nau­jas gy­ve­ni­mas man la­bai pa­ tin­ka“, – pa­sa­ko­jo aki­vaiz­džio­mis iš­vaiz­dos per­mai­no­mis pa­ten­kin­ tas ak­to­rius.

nus­te­bi­no

pri­si­pa­ži­ni­mu

Ne­se­niai ant­ro­sios at­ža­los su­si­ lau­ku­si vers­li­nin­kė So­fio Ge­laš­vi­ li (25 m.) pri­si­pa­ži­no esan­ti už­kie­ tė­ju­si ve­ga­nė. Anot Gru­zi­jo­je šiuo me­tu gy­ve­ nan­čios mo­ters, mė­sos ir žu­vies pro­ duk­tams griež­tai „ne“ ji ta­rė bū­da­ ma vos vie­nų me­tų. „Tė­vai sa­kė, jog pa­ma­čiu­si mė­ są deng­da­vau­si bur­ną. Iki 18 me­ tų dar var­to­jau pie­no pro­duk­tus, o po to ta­pau ve­ga­ne – šių pro­duk­ tų at­si­sa­kiau sa­vai­me, nes ne­be­ga­ lė­jau pa­kęs­ti jų kva­po ir sko­nio“, – tei­gė vers­li­nin­kė. Ji pri­dū­rė, kad at­si­sa­ky­ti gy­vū­ ni­nės kil­mės pro­duk­tų sa­vo vy­res­ nė­lės duk­ters tik­rai ne­ver­čia. Mer­ gai­tė mėgs­ta ir žu­vį, ir mė­są.

8

2021 01 05

Nau­ja pradžia –

naujuose na­muo­se

Per­nai sky­r y­bas su bu­vu­siu krep­ši­nin­ku ir TV pro­diu­se­riu Ro­lan­du Skais­gi­riu (51 m.) iš­ gy­ve­nu­si TV lai­dų ve­dė­ja Vai­da Skais­gi­rė (30 m.) me­tus pra­dė­ jo krau­da­ma dė­žes. Su sū­nu­mi Atu (8 m.) ir šu­ ne­liu Sim­ba ji per­si­kė­lė į ne­to­li Ne­ries sto­vin­tį dan­go­rai­žį. Mo­ ters tei­gi­mu, šis bu­tas – tik lai­ ki­na sto­te­lė. „Įsi­kė­lė­me dėl to, kad mū­sų nau­jie­ji na­mai vis dar įren­gia­mi. Kol įsi­reng­si­me juos, pa­gy­ven­si­ me nuo­mo­ja­ma­me bu­te. Apsk­ri­ tai bu­tu la­bai džiau­gia­mės. Lau­kia pui­kus nuo­ty­kis – pa­ gy­ven­si­me 23 aukš­te, iš ku­rio ga­ li­me gro­žė­tis įs­ta­bia Vil­niaus pa­ no­ra­ma. Ši vie­ta la­bai pa­tin­ka ir man, ir Atui. Nau­juo­siuo­se sa­vo na­muo­se tu­rė­tu­me ap­si­gy­ven­ti pa­va­sa­rį“, – sa­kė Vai­da.

Iš­si­kė­lė

drą­sius tiks­lus Į 2021-uosius ži­no­mi žmo­nės įžen­gė ku­pi­ni mo­ty­va­ci­jos. Gar­se­ny­bių tre­ne­ ris Pau­lius Rat­ke­vi­čius (33 m.) nu­ta­ rė vi­są mė­ne­sį at­si­sa­ky­ti cuk­raus, o TV lai­dų ve­dė­ja, ku­li­na­rė Bea­ta Nic­hol­ son (41 m.) – 22 die­nas tap­ti ve­ga­ne. Pa­sak mo­ters, ryž­tis ku­rį lai­ką val­ gy­ti vien auga­li­nės kil­mės mais­tą ją įk­vė­pė vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­tan­tys sau­sio mė­ne­sio ve­ga­niš­ki iš­ban­dy­mai. Už­sie­nio vals­ty­bė­se pir­mą­jį me­tų mė­ ne­sį rink­tis ve­ga­niš­ką gy­ve­ni­mo bū­dą ska­ti­na iš­šū­kis „Ve­ga­nua­ry“, o Lie­tu­vo­ je – dau­giau nei tri­jų sa­vai­čių truk­mės „Tapk auGa­lin­gas“. Tiek Pau­lius, tiek Bea­ta iš­šū­kius priė­ mė no­rė­da­mi prap­lės­ti sa­vo ku­li­na­ri­nį re­per­tua­rą ir siek­da­mi me­tus pra­dė­ti ska­niai, įdo­miai ir su šyp­se­na.

2021 01 12

VIP

kronika

Duk­re­lės sau­sio 7-osios rytą su­si­ lau­kė so­cia­li­nių tink­lų žvaigž­dė Ka­ro­li­na Mesc­ hi­no (25 m.) ir jos su­ža­dė­ti­nis re­pe­ris Do­mi­ny­kas Je­že­rysOG Ver­sion (23 m.). Po­ros duk­ra, pavadinta Isabella, gi­mė 3720 gra­ mų svo­rio ir 58 cen­ti­met­rų ūgio.

Be­veik prieš me­tus sū­ naus Leo­no su­si­lau­kę TV lai­dų ve­dė­jas Jus­ti­nas Jan­ke­vi­čius (35 m.) ir jo my­li­mo­ji Gre­ta Mi­ ka­l aus­k y­t ė (27 m.) su­si­ža­dė­jo. Nors apie šį as­me­ni­nį įvy­kį po­ra neat­ vi­ra­vo, pri­si­pa­ži­no, kad su­ža­ dė­tu­vės įvy­ko 2020-ųjų pa­bai­go­je. Me­tų pra­džia at­li­kė­ ją Viliją Pi­li­bai­ty­tęMią (37 m.) pa­si­ti­ko dar vie­nu skan­da­lu. Kau­ne ku­rį lai­ką gy­ ve­nan­ti dai­ni­nin­kė Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­ rė­se ban­dė pa­tek­ti į Vil­ nių ir bu­vo sus­tab­dy­ta po­li­ ci­jos už­kar­dos pos­te. Pa­rei­gū­nams ki­lo įta­ri­mų dėl dai­ni­nin­kės blai­vu­ mo – al­ko­tes­te­ris pa­ro­dė 1,02 pro­ mi­lės gir­tu­mą. Dai­ni­nin­kė Ing­ri­da Mar­ tin­k ė­n ai­t ė-Ur­b o­n ė (41 m.) tik per plau­ką iš­ven­gė te­le­fo­ni­nių suk­čių pink­lių. Ap­ si­me­tę ban­ko dar­ buo­to­jais jie iš mo­ ters mė­gi­no iš­vi­lio­ti as­me­ni­nius duo­me­nis, ta­čiau įta­ru­si klas­tą mote­ ris krei­pė­si į ban­ką ir taip iš­ven­gė ga­li­mų nuos­to­lių.

9

K a­ra­ m e­ l ė

Pažėrė

teigiamų emocijų

receptų

Ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas Al­kas Pal­ta­ro­kas (43 m.) pa­ sau­lį su­kaus­čius pan­de­mi­jai ir vis gau­sė­jant su­var­žy­mų ne­verkš­le­na dėl at­šauk­tų ren­gi­nių, ku­riuos tu­rė­jo or­ ga­ni­zuo­ti. Iš­vy­kęs į Kip­rą vy­ ras sten­gia­si ne tik sau, bet ir ki­tiems įk­vėp­ti tei­gia­mų min­čių ir ne­leis­ti nu­ka­bin­ti no­sies – ren­ka po­zi­ty­vu­mo re­cep­tus iš žinomų žmo­nių.

K

Lau­ra Bul­vy­dė

o­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tas ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius jau nuo praė­ju­sio spa­lio die­nas lei­džia Kip­ro sa­lo­je – pa­sau­lį su­kaus­čius pan­de­mi­jai ir daug kur pas­ kel­bus ka­ran­ti­ną vy­ras nusp­ren­dė, kad dar­buo­tis nuo­to­li­niu bū­du ga­li ne­bū­ti­ nai bū­da­mas Lie­tu­vo­je. Ren­gi­niai, ku­riuos jis or­ga­ni­za­vo, vi­siš­ kai sus­to­jo, sup­la­nuo­ti – bu­vo at­šauk­ti, tad A.Pal­ta­ro­kas il­gai ne­lauk­da­mas su­si­ kro­vė bū­ti­niau­sius daik­tus ir iš­vy­ko dirb­ti ten, kur nuo­tai­ką ke­lia net oras. „Pra­si­dė­ jus ant­ra­jai ko­ro­na­vi­ru­so ban­gai pas­te­ bė­jau, kad žmo­nes kas­dien pa­sie­kia itin daug nei­gia­mų nau­jie­nų – vi­ru­sas, li­gos, už­sik­rė­ti­mai, mir­tys, su­var­žy­mai, bau­ gi­nan­tys skai­čiai, ka­ran­ti­nas, pra­ras­tas dar­bas, prob­le­mos šei­mo­je, pab­lo­gė­ju­si žmo­nių psic­ho­lo­gi­nė svei­ka­ta... Net svei­kas žmo­gus, nuo­lat skai­ty­da­ mas to­kias nau­jie­nas, ga­li su­sirg­ti – jei ne ko­ro­na­vi­ru­su, tai ki­ta li­ga, ky­lan­čia iš nuo­ la­ti­nio ne­ri­mo ir stre­so. Dar praė­ju­sių me­tų lapk­ri­tį nu­ta­riau, kad no­riu nors tuo la­šu jū­ro­je ats­kies­ti blo­gą­sias nau­jie­nas, įneš­ti 10

Ne bėg­ti nuo prob­le­mos, o ieš­ko­ti jos spren­di­mo, sup­ras­ti, kaip sa­ve stip­rin­ti, – Al­ko Pal­ta­ro­ko ge­res­nio gy­ve­ni­mo pan­de­mi­jos me­tu re­cep­tas.

šiek tiek tei­gia­mų min­čių. Sup­ra­tau, kad žmo­nių, ku­rie mums pa­tin­ka, ku­riais ti­ ki­me, ku­rie yra stip­rūs, ener­gin­gi ir drą­

sūs, ger­bia­mi sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai, tei­gia­mos min­tys ga­li pa­dė­ti ne vie­nam. Vi­suo­me­nė­je nuo se­no taip yra, kad va­ 2021 01 12

do­vau­jan­tys, ve­dan­tys ki­tus į prie­kį, ly­ de­riai, ži­nan­tys, kaip pa­lai­ky­ti sa­ve ir įk­ vėp­ti ki­tus, ga­li bū­ti iš­girs­ti ir pla­čio­sios vi­suo­me­nės“, – tvir­ti­no Al­kas.

Vie­nų min­tys – fi­lo­so­fiš­kos, ki­tų – prak­tiš­kos, tre­čių – su hu­mo­ru, tačiau vi-­ si lyg su­si­ta­rę ti­ki­no, kad ne­tu­ri­me nu­leis­ti ran­kų.

T

2021 01 12

V

ers­li­nin­kės Ire­nos Ma­ ro­zie­nės (62 m.) ge­ros nuo­tai­kos re­cep­tas – op­ ti­miz­mas. „Kur­ti, sva­jo­ti. Be sva­ jo­nės nė­ra ge­ros nuo­tai­kos, vi­sa­ da rei­kia tu­rė­ti sva­jo­nę ir steng­tis ją įgy­ven­din­ti. Su li­ūde­siu stip­riai ko­vo­ju: gar­siau klau­sau­si mu­zi­ kos, bend­rau­ju su šei­ma, drau­ gais, ku­rie vi­sa­da pa­de­da įveikti to­kią bū­se­ną“, – kal­bė­jo vers­li­nin­ kė I.Ma­ro­zie­nė.

Vygintas skaraitis

ik­ra po­zi­ty­vu­mo for­mu­le A.Pal­ta­ ro­kas va­di­na kiek­vie­no iš šių gar­ sių žmo­nių min­tis tiek sau, tiek pa­ta­ri­mus drau­gams, kaip su dau­giau šyp­se­nos išt­ver­ti šį dau­ge­liui itin su­dė­ tin­gą lai­ką. „Tai man pa­si­ro­dė nau­din­ga ir rei­ka­lin­ ga. Nuo lapk­ri­čio mums su ko­le­go­mis pa­vy­ ko pa­reng­ti be­veik 100 po­zi­ty­vių in­ter­viu. Tai bu­vo ne tik gar­sūs Lie­tu­vos žmo­nės, bet ir už­sie­ny­je ger­bia­mi sa­vo sri­čių pro­ fe­sio­na­lai – dip­lo­ma­tai, ka­ri­nin­kai, vi­suo­ me­nės vei­kė­jai. Vie­nų min­tys bu­vo fi­lo­so­fiš­kos, ki­tų – prak­tiš­kos, tre­čių – su hu­mo­ru, bet vi­si jie lyg su­si­ta­rę ti­ki­no, kad ne­tu­ri­me nu­leis­ti ran­kų ir vi­sus sun­ku­mus ga­li­me įveik­ti. Ma­ne itin džiu­gi­na, kad šie po­zi­ty­vu­mo re­cep­tai bu­vo skai­to­mi, kad jais gau­siai da­ li­jo­si so­cia­li­nių tink­lų var­to­to­jai. Sup­ra­tau, kad eina­me tei­sin­gu ke­liu, kad tie ra­mūs ir tei­gia­mi po­kal­biai tik­rai tu­ri ne­nu­gin­či­ja­mą ver­tę ir pa­de­da žmo­ nėms ne­nug­rimz­ti į li­ūde­sį“, – at­vi­ra­vo ko­ mu­ni­ka­ci­jų spe­cia­lis­tas. Al­kas ne­sa­ko, kad rei­kia gy­ven­ti dirb­ ti­nia­me po­zi­ty­vu­mo bur­bu­le, nes sup­ran­ ta­me – ge­rai nė­ra, si­tua­ci­ja tik­rai su­dė­tin­ ga vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ta­čiau ne bėg­ti nuo prob­le­mos, o ieš­ko­ti jos spren­di­mo, su­pras­ ti, kaip sa­ve stip­rin­ti, – jo ge­res­nio gy­ve­ni­ mo pan­de­mi­jos me­tu re­cep­tas. Koks yra pa­ties A.Pal­ta­ro­ko tei­gia­mų min­čių re­cep­tas? For­mu­lių, pa­sak vy­ro, daug, ta­čiau jam pa­čiam vie­na veiks­min­giau­sių – ne­ nus­to­ti mo­ky­tis. Pa­sau­ly­je yra dau­gy­bė įdo­mių da­ly­kų, ku­rių iš­mok­ti neuž­teks vi­so gy­ve­ni­mo. „Ta­čiau mo­ky­tis, ke­liau­ti (kad ir po ar­ti­ miau­sią miš­ką), at­ras­ti, pa­tir­ti, spor­tuo­ti – ma­no vi­su­ma.“, – pa­sa­ko­jo renginių or­ ganizatorius.

S

un­kiaat­le­tis, vers­li­nin­kas Ra­mū­ nas Vyš­niaus­kas (44 m.) įsi­ti­ ki­nęs, kad po nak­ties atei­na die­ na, o po blo­gio – gė­ris. Spor­ti­nin­kas kiek­vie­no­je si­tua­ci­ jo­je ma­to ką nors ge­ro, o lais­vu lai­ku na­muo­se džiau­gia­si ga­lė­da­mas bū­ti su vai­kais ir kur­ti ku­li­na­ri­nius še­dev­rus. Veiks­min­giau­siu po­zi­ty­vu­mo re­ cep­tu sun­kiaat­le­tis ned­ve­jo­da­mas įvar­di­ja spor­tą ir mal­dą: „Ry­tą ge­ riau­sia pra­dė­ti anks­ti nuo mal­dos ir spor­to.“ 11

K a­ra­ m e­ l ė

P

Arūnė Gudaitytė

Vitas Vaičiulis

ro­diu­se­ris, teks­tų ir mu­zi­ kos auto­rius Aras Vė­be­ ris (50 m.) po­zi­ty­vu­mo nes­to­ko­ja net ir su­dė­tin­go­mis pan­de­mi­jos ap­lin­ky­bė­mis. Aras mė­gau­ja­si na­mų jau­ku­ mu, kny­gų skai­ty­mu ir kū­ry­ba. „Pas mus jau ta­po tra­di­ci­ja, kad ma­no bran­gio­ji Mar­ty­na kiek­ vie­ną sek­ma­die­nį ke­pa tor­tą – kas­kart vis ki­to­kį. Re­ko­men­duo­ju vi­siems pa­si­ da­ry­ti ko­kią nors tra­di­ci­nę ma­žą šven­tę, pa­vyz­džiui, tor­tų sek­ma­ die­nį, ir nuo­tai­ka bus pui­ki vi­są sa­vai­tę“, – si­ūlė sa­vo re­cep­tą pro­ diu­se­ris ir keturmečio sūnaus Nojaus tėvas.

12

Viktorija Vaišvilaitė

P

a­var­gu­siems nuo pan­de­mi­jos ak­ to­r ius Eimu­tis Kvoš­č iaus­k as (40 m.) re­ko­men­duo­ja pas­kai­ty­ti Da­le’o Car­ne­gie kny­gą „Kaip at­sik­ra­ty­ ti ne­ri­mo ir pra­dė­ti gy­ven­ti“. „Nu­si­pir­kau dar prieš pir­mą ka­ran­ti­ ną. Sim­bo­liš­ka, ar ne, kai da­bar ap­link tiek ne­ri­mo ir ne­ži­no­my­bės?“ – kal­bė­jo Eimu­tis. Taip pat vy­ras pa­mi­nė­jo Mic­ hae­lo Schwart­zo ir Ty­le­rio Nil­so­no fil­mą „Že­mės rie­šu­tų svies­to sa­ka­las“ („The Pea­nut But­ter Fal­con“). „Tai fil­mas apie lais­vę. Apie tai, kad žmo­gaus su­kur­tos tai­syk­lės kar­tais tu­ ri bū­ti lau­žo­mos, kad įgyvendintum sa­ vo sva­jo­nę“, – sa­kė ak­to­rius.

2021 01 12

O

pe­ros so­lis­tė Kris­ti­n a Zmai­lai­tė (47 m.) žmo­ nėms lin­ki, kad grei­čiau pasibaig­tų­ juo­das pe­rio­das, kad nep­ra­ras­tu­me vil­ties. „Esa­me pa­kan­ka­mai pa­žan­gūs šio­je pla­ne­to­je, kad ga­lė­tu­me val­ dy­ti sa­vo min­tis, ne­pa­si­duo­ti tam­ su­mai. Taip, šis lai­kas tam­sus ir su­dė­tin­gas, bet ras­ki­me jė­gų, ti­ kė­ki­me, kad vis­kas stos į sa­vo vė­ žes“, – sa­kė mo­te­ris.

A

k­to­rei Eg­lei Jac­kai­tei (46 m.) iš­lai­ky­ti po­zi­ty­vu­mą pa­de­da ti­kė­ji­mas, pa­si­ti­kė­ji­mas, mal­ da, po­zi­ty­vu­mas. „At­si­tin­ka, kas at­si­tin­ka. Nė­ra at­ si­tik­ti­nu­mų. Tai, kas vyks­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je, yra mū­sų ne­tei­sin­go gy­ve­ ni­mo pa­sek­mė. Juk ką pa­sė­ja­me, tą ir pjau­na­me. Svar­bu priim­ti šią aki­mir­ką, gy­ven­ ti šia mi­nu­te, se­kun­de, šiuo su­si­ti­ki­ mu, šiuo po­kal­biu ir po­zi­ty­viai, be bai­ mės. Kvai­la bi­jo­ti to, kas nuo ma­nęs ne­prik­lau­so. O bi­jo­ti rei­kia, kad ko nors ne­ge­ro pats ga­li pa­da­ry­ti sau ar ki­tiems“, – pa­brė­žė gar­si ak­to­rė.

2021 01 12

O

pe­ros so­lis­tė, vo­ka­lo pe­da­go­gė No­me­da Kaz­laus pa­tik­rin­tu ge­ros nuo­ tai­kos re­cep­tu va­di­no juo­ką. Po­ži­ūris su la­še­liu juo­ko pa­de­da įveik­ti su­ dė­tin­gas si­tua­ci­jas, o dė­ko­ji­mo ri­tua­las – ge­riau­sias bū­das pra­dė­ti ry­tą. No­me­da tei­gia, kad jos kū­ry­bi­nis gy­ve­ni­mas ne­sus­to­jo, ta­čiau la­bai pa­siilgs­ ta ir lau­kia gy­vo su­si­ti­ki­mo su klau­sy­to­jais. O šiuo me­tu lin­ki vi­siems kant­riai iš­lauk­ti to me­to, ka­da vėl drą­siai ir sau­ giai ga­lė­si­me mė­gau­tis kul­tū­ros gy­ve­ni­mu.

13

K a­ra­ m e­ l ė

at­ra­do vers­lininkės gyslelę Ne vel­tui sa­ko­ma, kad už­ si­da­rius du­rims at­si­ve­ria lan­gas. Sus­to­jus vi­siems dar­bams ak­to­rė ir dai­ni­ nin­kė Ais­tė La­sy­tė (33 m.) sa­vo ran­kas, uos­lę ir vi­sus sko­nio re­cep­to­rius pa­si­tel­ kė kur­da­ma nau­ją vers­lą.

V

IND­RĖ ZIG­MAN­TĖ

ie­na pu­sė – prie me­no, o ki­ta – prie mais­to. A.La­sy­tė įsi­ti­ki­ nu­si, kad pas­ta­rą­ją atė­jo lai­kas pa­ro­dy­ti ki­tiems. Dve­jus me­ tus bran­din­ta idė­ja ga­min­ti auga­li­nės kil­ mės de­ser­tus pa­ga­liau iš­si­pil­dė. „Ne­bu­vo jo­kių dve­jo­nių, nes vis­kas klos­tė­si la­bai na­tū­ra­liai. Tai tar­si dar vie­ nos ma­no kū­ry­bi­nės idė­jos iš­si­pil­dy­mas. Kai jau­ti, kad kas nors su­ke­lia tei­gia­mus po­jū­čius, kai ti­ki, jog ga­li pa­vyk­ti kas nors įdo­maus, no­ri da­lin­tis su ki­tais, nes ti­ki, kad at­si­ras to­kių, ku­riems pa­ke­liui. Taip yra su vi­sa kū­ry­ba“, – tvir­tai sa­kė ji. – Šio­mis die­no­mis, kai ka­ra­liau­ja 14

pan­de­mi­ja, po­zi­ty­vios min­tys ap­lan­ ko re­tai. Kaip nep­ri­si­lei­džia­te blo­gų min­čių, stip­ri­na­te sa­vo or­ga­niz­mą? – Nuo­tai­kos la­bai įvai­rios. Pa­va­sa­rį, per pir­mą­jį ka­ran­ti­ną, bu­vo dau­giau neaiš­ku­ mo, to­dėl ir įtam­pos bu­vo dau­giau. Da­ bar, nors ir nė­ra iki ga­lo aiš­ku, bet šiek tiek leng­viau dė­lio­ja­si min­tys, kas vyks­ ta ir kaip gy­ven­ti. Čia taip pat kaip ir su kiek­vie­na ne­ sėk­me, nes kiek­vie­na ne­sėk­mė – tai lyg sa­vo­tiš­kas pra­ra­di­mas to, ką va­din­da­vai sėk­me. Pra­džio­je bū­na skau­du, bai­su, neaiš­ku, kaip čia bū­ti, bet kai praei­na lai­ ko, įvyks­ta su­si­tai­ky­mas su rea­ly­be. Ta­ da prii­mi, kad yra bū­tent taip, ir ga­li­ma plė­šy­tis, bi­jo­ti, stre­suo­ti, bet vis tiek bus taip. Juk kai stre­suo­ji, tai dvi­gu­ba ne­sėk­

mė – įvy­kis, ku­ris nu­ti­ko, ir dar prie vi­so to ne­sėk­min­gu­mo vyks­ta sa­vo svei­ka­tos nai­ki­ni­mas. Tad, sa­ky­kim, pan­de­mi­ja yra ta ne­sėk­mė, to­dėl to­je ne­sėk­min­go­je kas­ die­ny­bė­je sten­giuo­si ieš­ko­ti dau­giau op­ ti­miz­mo ir ma­lo­nu­mo. Kar­tais už­ten­ka vi­sai ne­daug – tie­siog pa­gal­vo­ti, kad man pa­si­se­kė, nes esu svei­ ka, ga­liu mie­go­ti sa­vo lo­vo­je ir vis dar ga­liu už­siim­ti mėgs­ta­ma veik­la. Be to, ma­nau, kad šiuo me­tu bū­ti­na svei­ka mi­ty­ba, me­ di­ta­ci­ja, spor­tas, vi­ta­mi­nai. Ir mie­gas la­bai svar­bu. Gai­la, kad nuo min­čių per­tek­liaus ne vi­sa­da pa­vyks­ta sklan­džiai iš­si­mie­go­ti. – Esa­te ak­to­rė ir at­li­kė­ja. Ar bu­vo aki­mir­kų, kai pa­gal­vo­jo­te, ką rei­kės da­ry­ti da­bar, kaip kei­sis gy­ve­ni­mas? 2021 01 12

bus tas rak­te­lis, ku­ris pa­leis vi­di­nį va­rik­lį ir su­ras išei­tį, o gal net ir ne vie­ną.

„Light Element Lab“

– Kaip at­ro­dė jū­sų už­ve­di­mo rak­ te­lio paieš­ka ki­še­nė­je? – Ka­dan­gi vie­na ma­no pu­sė prie me­ no, no­rė­jau iš­reikš­ti ki­tą sa­vo pu­sę – prie mais­to. Ir įgy­ven­di­nau tai iš pir­mo žvilgs­ nio la­bai ne­pa­ran­kiu lai­ko­tar­piu, bet, ki­ta ver­tus, pa­čiu pa­to­giau­siu. Jei da­bar bū­tų ren­gi­nių, re­pe­ti­ci­jų, su­si­ti­ki­mų, tik­riau­siai šiai ma­no idė­jai dar ne­bū­tų atė­jęs lai­kas. Be­veik dve­jus me­tus gvil­de­nau min­ tį, kaip dar vie­ną sa­vo po­mė­gį pa­vers­ti už­dar­biu. De­ser­tai yra ma­no silp­ny­bė. Kiek sa­ve pri­si­me­nu, vi­sa­da mėg­da­vau sma­gu­riau­ti. Bet ne bet ką. Svar­bu bū­da­ vo, kaip de­ser­tas at­ro­do, nes pir­ma pa­ra­ gau­ja akys, po to no­sis ir tik ta­da bur­na su vi­sais sko­nio re­cep­to­riais.

– Na, tik­rai sce­ni­nių lū­kes­čių tu­rė­jau dau­giau tais lai­kais, kai pan­de­mi­jos ne­ bu­vo. (Šyp­so­si.). Šio­je ga­na nes­ta­bi­lio­je pro­fe­si­jo­je klau­ si­mų „ką da­ry­ti?“ bū­da­vo nuo­la­tos. Kar­ tais prit­rūk­da­vo fi­nan­sų ar sust­ra­te­guo­ to lai­ko įgy­ven­din­ti ko­kią nors idė­ją, bet vi­sa­da bū­da­vo ga­li­my­bė. O da­bar tos ga­li­my­bės tie­siog nė­ra. Daug sce­nos žmo­nių li­ko be pa­ja­mų. Nors iš tik­rų­jų esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ir ak­la­vie­tė­je ga­li­ma su­ras­ti sa­vo vie­tą. Tik rei­kia tru­ pu­tį pa­gal­vo­ti ir už­suk­ti sa­vo vi­di­nį va­ rik­lį, ku­rį tu­ri­me kiek­vie­nas. Tik bū­na, kad kaž­kur nug­rū­da­me už­ ve­di­mo rak­te­lį... Bet rei­kia tik tru­pu­tį pa­ gal­vo­ti ir įkiš­ti ran­ką į ki­še­nę. Gal­būt vie­ no­je ne­bus pi­ni­gų, bet ki­to­je grei­čiau­siai 2021 01 12

„Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ir ak­la­vie­tė­je ga­li­ma su­ ras­ti sa­vo vie­tą. Tiktai rei­kia tru­pu­tį pa­gal­vo­ti ir už­suk­ti vi­di­nį va­rik­lį, ku­rį tu­ri­me kiek­vie­nas.“ Ais­tė La­sy­tė

Prieš ke­le­rius me­tus at­si­sa­kiau pri­dė­ ti­nio cuk­raus. Ku­rį lai­ką ne­val­giau nie­ko, kur de­da­ma cuk­raus. Bet jo bū­da­vo daug kur. Ka­vi­nė­se gra­žiai iš­dė­lio­ti py­ra­gai­čiai, aiš­ku, ir­gi su kal­nu cuk­raus. Vė­liau at­si­bo­ do skai­ty­ti eti­ke­tes ir per daug į tai gi­lin­ tis, to­dėl tie­siog iš­siug­džiau įp­ro­tį ne­pirk­ ti ir ne­val­gy­ti jo­kių sal­dai­nių, ban­de­lių, tor­tų. Bet sma­gu­riau­ti vis tiek no­rė­jau. Pra­dė­jau ra­gau­ti mig­do­lų, ana­kar­džių kre­mus. Be ga­lo juos pa­mė­gau. Ir tai bu­ vo pui­ki al­ter­na­ty­va sal­du­my­nams. Po to vis su­ras­da­vau be­cuk­rių py­ra­gai­čių ar šo­ ko­la­du­kų – jie bu­vo ska­nūs, bet apie juos nes­va­jo­da­vau. Po tru­pu­tį pra­dė­jo dau­gė­ ti vis gar­des­nių va­rian­tų. Da­bar to­kie įvai­ro­vės ir pa­si­rin­ki­mo lai­ kai, kad ga­li su­ras­ti sau tin­ka­mą va­rian­tą ir be cuk­raus, ir be ko tik no­ri. Auga­li­nės kil­mės de­ser­tų da­bar žmo­nės ga­mi­na vi­ sai ne­ma­žai. Prieš dve­jus me­tus bu­vo ma­ žiau, da­bar dau­giau ir dar dau­gės. – Sa­vo ran­ko­mis ruoš­tas mais­tas – ska­niau­sias. Ar iš­kart ži­no­jo­te vi­sus

re­cep­tus, ku­riais no­rė­tu­mė­te nus­te­ bin­ti ir ki­tus? – Pas­te­bė­jau, kad kai pa­si­da­rau pa­ti, įde­ du dau­giau pas­tan­gų ir tuos ing­re­dien­tus, ku­riuos la­biau­siai mėgs­tu. O aš bep­ro­tiš­ kai mėgs­tu rie­šu­tų kre­mus. Kai pra­dė­jau rie­šu­tus mal­ti pa­ti, atė­jo di­džiu­lis no­ras dar ką nors su tuo kre­mu nu­veik­ti. Pra­dė­jau mik­suo­ti su vai­siais (džio­vin­tais pap­ras­tai ir šal­ty­je), sėk­lo­ mis, ete­ri­niais alie­jais. Pra­džio­je tai da­riau chao­tiš­kai, nes no­ rė­jau daug ką iš­ra­gau­ti. Ra­ga­vo ir drau­gai. Ta­da bu­vau to­kia už­si­de­gu­si, kad no­rė­ jau iš­kart tai pa­vers­ti dar vie­na nuo­la­ti­ne veik­la. Bet gy­ve­ni­me no­rai pil­do­si tik ta­ da, kai esi tik­rai pa­si­ruo­šęs. La­bai džiau­ giuo­si, kad vis­kas klos­tė­si lė­tai, nes per tą lai­ką ieš­ko­jau, to­bu­lė­jau. Da­bar tu­riu pri­kū­ru­si ke­lias rū­šis rie­šu­ tų de­ser­tų iš įvai­rių rie­šu­tų kre­mų, vai­sių, ka­ka­vos ir pa­na­šiai. Su­gal­vo­jau ga­min­ti ir sal­dai­nius, ku­riuo­se taip pat do­mi­nuo­ja rie­šu­tai, ma­no ga­min­tas be­cuk­ris šo­ko­la­ das, džio­vin­ti vai­siai. Ka­dan­gi šie sal­dai­ niai cuk­raus mė­gė­jams at­ro­do ne­la­bai sal­ dūs, pa­va­di­nau juos „ne­per­sal­dai­niais“. Sten­giuo­si juos ga­min­ti puoš­nius, kad no­rė­tų­si pa­jus­ti šven­tę ne tik per šven­tę, bet ir pap­ras­to­je kas­die­ny­bė­je. Vi­sa­da ma­niau, kad la­bai mėgs­tu ga­ min­ti. Bet da­bar mąs­tau, kad man la­biau pa­tin­ka mais­tą ne ga­min­ti, o kur­ti. Nes ga­ min­ti mais­tą – va­di­na­si, nup­lau­ti, nu­lup­ ti, pjaus­ty­ti, pil­ti, mai­šy­ti ir įdė­ti į lėkš­tę. O ku­riant iš­lie­ka tie pa­tys veiks­mai, tik čia svar­bu, kaip tu tai da­rai. Tas pats pro­duk­tas ga­li tu­rė­ti šim­tus va­rian­tų, kaip jis ga­lė­tų bū­ti pa­ruoš­tas. Čia ir yra vi­sas įdo­mu­mas. Nau­jų pro­duk­tų mes neiš­ra­si­me. Po­mi­ do­ras yra po­mi­do­ras – nors yra įvai­rių veis­ lių, sko­nių ir spal­vų, iš es­mės to­kia dar­žo­ vė kaip po­mi­do­ras jau yra. O kaip mes tą po­mi­do­rą su vi­so­mis veis­lė­mis, sko­niais ir spal­vo­mis pa­nau­do­si­me, – čia jau pra­si­de­ da kū­ry­ba. Taip ir su ma­no de­ser­tais. Man la­bai pa­tin­ka su­ras­ti, kaip iš­gau­ti tam tik­rą kon­sis­ten­ci­ją ar sko­nių pusiausvyrą. Kaip pa­puoš­ti, kad bū­tų ska­nu akims. Kar­tais pa­ga­mi­nu ką nors, la­bai nu­ džiun­gu, bet jei kas nors iš ra­gau­to­jų pa­ sa­ko, kad kaž­ko trūks­ta, tuo­met ra­gau­ ju dar kar­tą ir sten­giuo­si sko­nį pa­jaus­ti iš nau­jo, įsi­gi­lin­ti, ko ten ga­lė­jo prit­rūk­ti. O kar­tais bū­na, kad pa­čiai dar no­ri­si paieš­ 15

K a­ra­ m e­ l ė

as­me­ni­nis al­bu­mas

Glasses’n beard photography

Šiuo metu Aistė kuria kelias rūšis desertų iš įvairių riešutų kremų, vaisių, kakavos. Stengiasi juos gaminti puošnius, kad pajustų šventę ne tik per šventę, bet ir kasdienybėje.

ko­ti, o ki­tam la­bai pa­tin­ka taip, kaip yra. Tad ten­ka la­vi­ruo­ti tarp sko­nių ga­ ly­bės. Gy­ve­ni­mas – ne­si­bai­gian­tis ieš­ ko­ji­mas. Be­je, ne­no­riu ap­si­ri­bo­ti vien de­ser­tais. Ka­dan­gi sa­vo pie­tus pra­de­du nuo de­ ser­to, tai, sa­ky­ki­me, čia tik pra­džia, o vė­ liau pa­ži­ūrė­si­me, gal vis dėl­to teks įdė­ miau pa­nag­ri­nė­ti ir po­mi­do­rą. (Šyp­so­si.) Bet vis­kas tu­ri su­lauk­ti sa­vo eilės. – Kuo spė­jo­te pa­si­džiaug­ti, o ko dar trūks­ta šia­me vers­le? – Vos spė­ju suk­tis. Nors dar tik pra­ džia, jau no­riu di­des­nių įren­gi­nių, ku­ rie tik­rai pa­leng­vin­tų ir pas­par­tin­tų ga­my­bą. Tačiau iš es­mės džiu­gi­na, kad pa­ga­liau pra­dė­jau, kad iš­si­pil­dė tai, ko sie­kiau. At­ro­do, dar vi­sai ne­se­niai dai­ riau­si ga­my­bi­nių pa­tal­pų, jas įsi­ren­gi­ 16

nė­jau, o da­bar ten ver­da gy­ve­ni­mas. Kar­tais su­si­pai­nio­ju, kur yra ma­no na­ mai. (Juo­kia­si.) Da­bar na­muo­se aš re­tas sve­čias. Tu­riu ant­rus na­mus „prie mais­ to“, ten ir tirps­ta ma­no lai­kas kaip su­šil­ dy­tas ka­ka­vos svies­tas. – Ar į nau­ją veik­lą nė­rė­te vie­na, o gal tu­ri­te ko­man­dą? – Ma­no my­li­ma­sis pa­dė­jo man įrengti pa­tal­pas ir vi­so­ke­rio­pai pa­lai­kė, o de­ser­ tus ga­mi­nu vie­na. To­dėl vis­kas klos­to­si šiek tiek lė­čiau, ne­gu no­rė­tų­si. Dar yra apie ką pa­gal­vo­ ti, kaip ką pa­si­leng­vin­ti, bet ti­kiu, kad su lai­ku vis­kas bus tik ge­ryn. Jei tuo ne­ ti­kė­čiau, var­gu ar bū­tų pras­mė apsk­ri­ tai tai da­ry­ti. Da­bar yra ty­ri­nė­ji­mo eta­pas, kiek ko spė­ju pa­da­ry­ti, bet pa­sis­kel­bus so­cia­li­

niuo­se tink­luo­se pra­dė­jo plūs­ti už­sa­ky­ mai, ne­ma­niau, kad bus tiek no­rin­čių­ jų pa­ra­gau­ti, net džiaugs­mo aša­rą te­ko nub­rauk­ti. – Kaip at­ro­do jū­sų mi­ty­bos ra­ cio­nas? – Jau ke­le­rius me­tus esu at­si­sa­kiu­si dau­gu­mos gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų. Maž­daug prieš pen­ke­rius me­tus at­si­sa­ kiau mė­sos, vė­liau iš ra­cio­no din­go žu­vis, po to kiau­ši­niai, ir tai ne­bu­vo koks nors sup­la­nuo­tas ar eks­pe­ri­men­tu pagrįs­tas spren­di­mas, vis­kas kiek pap­ras­čiau – tie­ siog nus­to­jau no­rė­ti. Be to, jau­čiuo­si lai­min­ges­nė, kad pri­ si­de­du prie gy­vū­no iš­li­ki­mo. Kaž­ko­dėl daž­niau­sias klau­si­mas, ku­ris iš­kil­da­vo žmo­nėms: „O tai ką ta­da tu val­ gai?“ Ma­no at­sa­ky­mas – vi­sa ki­ta. 2021 01 12

S a­ v a i­t ė s k l a u ­s i­m as

Ak­to­rė Gin­ta­rė Lat­vė­nai­tė (40 m.) Ma­no įk­vė­pi­mo šal­ti­nis yra ry­to oras, so­de skrai­džio­jan­čios zy­lu­tės, sau­lės spin­du­lys pro lan­gą, vai­kų šyp­se­nos, my­li­mo­jo akys ir be­ga­lė smulk­me­nų, nuo ku­rių ga­liu at­sis­ pir­ti ir kur­ti. Ti­kiu, kad vis­kas, kas duo­da­ma gy­ve­ni­me, yra do­va­na, to­ dėl drą­siai einu ir ku­riu. Die­nos pag­ rin­das – tiks­lus dar­bų pla­nas, to­dėl kas die­ną pa­vyks­ta su­kur­ti ką nors gra­žaus. Tie­siog įk­ve­piu ir ku­riu.

Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti?

Me­ni­nin­kas Al­gis Kriš­či­ūnas (53 m.) Po­zi­ty­vo se­miuo­si iš ge­rų ir pro­tin­gų žmo­nių – sten­ giuo­si, kad ma­no ap­ lin­ko­je (rea­lio­je ir feis­b u­k i­n ė­j e) jų bū­tų kuo dau­giau, o pik­tų ir kvai­lų – kuo ma­žiau. Įk­vė­ pi­mo ran­du gam­ to­j e ir kny­go­s e: gam­ta mo­ko es­ te­ti­kos, o kny­gos – iš­min­ties.

Vir­tu­vės še­fas Dei­vy­das Pras­pa­liaus­kas (31 m.) Esu gy­vy­biš­kai pri­si­ri­šęs prie sa­vo pro­fe­si­jos. Res­to­ra­nas – la­bai įdo­mus ob­jek­tas. Va­do­vau­da­mas jam ga­liu įgy­ ven­din­ti daug įdo­mių pro­jek­tų: so­cia­ li­nių, vir­tua­lių, pri­va­čių... Ka­ran­ti­nas iš­mo­kė pri­si­tai­ky­ti, kur­ti nau­jus pro­ jek­tus – po­zi­ty­vu­mas tik­rai pa­de­da. Nau­jos pa­žin­tys, sko­niai, įdo­miau­si pa­ sau­lio pries­ko­niai, nau­jos mais­to ga­mi­ ni­mo tech­ni­kos – vi­sa tai iš­ties įk­ve­pia.

Sti­lis­tė Mil­da Met­lo­vai­tė (36 m.) Ma­no įk­vė­pi­mo šal­ti­nių dia­pa­zo­ nas be ga­lo pla­tus: nuo žmo­gaus, ku­ ris kraus­to kon­tei­ne­rį, iki be­si­ver­čian­ čių skai­to­mos kny­gos la­pų. Svar­biau­sia at­ver­ti sa­vo sie­lą, šir­dį ir iš­mok­ti pas­te­ bė­ti ap­link esan­čius da­ly­kus. Tuo­met ga­ li­ma sup­ras­ti, kad įk­vė­pi­mas vi­sur ap­ link tvy­ro ore. Iš­mo­ki­me tai pa­ma­ty­ti. 2021 01 12

17

Ta­ d a i r d a­ b ar

„Savo gyvenime nieko nekeisčiau”, – sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gytė Grigonytė-Babajan. Jos planas „pirma darbas, karjera, o motinystė palauks“ pasiteisino šimtu procentų.

18

Tru­pu­tį pa­vy­dė­ti svei­ka! Ši mo­te­ris į san­tuo­ką ke­lia­vo il­gai – net sep­ty­ne­rius me­tus. Ji ži­no­jo, kad ta san­tuo­ka bus vie­nin­te­lė, be to, no­rė­jo įsi­ti­kin­ti, ar jos iš­rink­ta­sis – tik­rai tas žmo­gus. „Pa­ma­žu gy­ve­ni­mas sta­bi­li­zuo­ja­si, atei­na lai­kas, ir tu sub­ręs­ti šei­mai ir vai­kams“, – sa­kė plas­ ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Gy­tė Gri­go­ny­tė-Ba­ba­jan (50 m.). Šian­ dien ji džiau­gia­si jau pen­kio­li­ka me­tų trun­kan­čiu gy­ve­ni­mu su gy­dy­to­ju, Ar­mė­ni­jos gar­bės kon­su­lu Lie­tu­vo­je Ka­ra­pe­tu Ba­ba­ja­nu (54 m.) ir dviem jųdviejų duk­ro­mis.

B

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

et tai dar ne vi­sos prie­žas­tys, ko­ dėl ji taip il­gai del­sė. Pir­ma jai rū­pė­jo kar­je­ra. Sa­vo pro­fe­si­jo­je Gy­tė no­rė­jo pa­siek­ti aukš­tu­mų ir jų pa­sie­kė, tai by­lo­ja dau­gy­bė ser­ti­fi­ ka­tų ant jos ka­bi­ne­to sie­nų. Dau­ge­lį gro­ žio pro­ce­dū­rų Lie­tu­vo­je ji at­li­ko ir įdie­gė pir­mo­ji, tad šian­dien ga­li skam­biai pa­sa­ ky­ti: „Aš ne­pai­sau bio­lo­gi­nio am­žiaus“ ir links­mai nu­sik­va­to­ti. G.Gri­go­ny­tės fo­tog­ra­fi­ja puo­šė 2002 m. bir­že­lio 7 d. „Sti­liaus“ vir­še­lį. Ji bu­vo pa­va­din­ta skulp­to­re su skal­pe­liu, vie­na pers­pek­ty­viau­sių plas­ti­nės chi­rur­gi­jos spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je. Jau­na, ne­se­niai sa­va­ran­kiš­kai pra­dė­ju­si dirb­ti chi­rur­gė ta­da pa­reiš­kė – pir­ma dar­bas, kar­je­ra, o mo­ti­nys­tė pa­lauks. Nuo to lai­ko pra­bė­go dau­giau nei 18 me­tų, pil­nų įvai­rių įvy­kių, sie­kių ir lai­mė­ ji­mų. Su Gy­te su­si­ti­ko­me po­kal­bio jos vy­ ro įkur­to­je įvai­rias gy­dy­mo ir gro­žio pas­ lau­gas tei­kian­čio­je GK kli­ni­ko­je. Čia dir­ba ir ji pa­ti, nors, sa­kė, su vy­ru su­si­tin­ka re­ tai – pra­si­lenk­da­mi ko­ri­do­riu­je rei­ka­lus ap­ta­ria per dvi mi­nu­tes. – Ar pa­si­tei­si­no pla­nas „pir­ma dar­ bas, kar­je­ra, o mo­ti­nys­tė pa­lauks“? – Šim­tu pro­cen­tų! Sa­vo gy­ve­ni­me nie­ ko ne­keis­čiau. Esu lai­min­gas žmo­gus, nes tu­riu ge­rų drau­gių ir nuo pir­mos kla­sės, ir nuo stu­di­jų lai­kų ne vie­ną, ne dvi, o de­ šimt – vie­na jų dir­ba anes­te­zio­lo­ge Niu­ jor­ke. Mud­vi gim­dė­me pa­na­šiu me­tu. Bet man bu­vo įdo­mu ir jos pak­lau­siau: „Iru­te, jei­gu at­suk­tum lai­ką at­gal, ar ką nors keis­tum?“ – „Nie­ko.“ Vis­kas su­si­ klos­tė idea­liai – tu­ri pag­rin­dą po ko­jo­ mis, tu­ri dar­bą. Pa­ma­žu gy­ve­ni­mas sta­ bi­li­zuo­ja­si, atei­na lai­kas, ir tu sub­ręs­ti, 2021 01 12

nes tu­ri sub­ręs­ti šei­mai ir vai­kams. Vie­ni sub­ręs­ta 26 me­tų, ki­ti – 39-erių. Tai bu­vo la­bai pro­tin­gas pa­si­rin­ki­mas. Kei­čia­si Lie­tu­vos mo­te­rų gim­dy­mo am­ žiaus vi­dur­kis – ve­ja­si už­sie­nio. Da­bar jau nieko nestebina, kad geriausias am­žius gim­dy­ti – 30 me­tų ar su tru­pu­čiu me­tų. Tai anais lai­kais bu­vo neįp­ras­ta.

„Aš manau, kad kiekvie­ nas žmogus sutinka savo antrąją pusę. Aš tuo tvir­ tai įsitikinusi. Bet ar tu tą žmogų atpažįsti kaip savo antrąją pusę ir neleidi jam praeiti pro šalį? Manau, labai daug žmonių gyve­ nime tiesiog prasilenkia.“ Gytė Grigonytė-Babajan

– O kur su­ras­ti tą myg­tu­ką – va, 30ies ateis mei­lė, įvyks ves­tu­vės, gims vai­kas – ir jį pas­paus­ti? Jū­sų vy­ras Ka­ra­pe­tas anais lai­kais va­žia­vo, va­ žia­vo, va­žia­vo trau­ki­niu iš Je­re­va­no į Ry­gą – ir šast, iš­li­po Kau­ne. Nei iš šio, nei iš to, Ry­gos taip ir ne­pa­sie­kęs. Gal jūs pas­pau­dė­te ko­kį nors slap­tą myg­ tu­ką, kad jis iš­lip­tų Lie­tu­vo­je? – Ma­nau, kad kiek­vie­nas žmo­gus su­ tin­ka sa­vo ant­rą­ją pu­sę. Aš tuo tvir­tai įsi­ ti­ki­nu­si. Bet ar tu tą žmo­gų at­pa­žįs­ti kaip sa­vo ant­rą­ją pu­sę ir ne­lei­di jam praei­ti pro ša­lį? Ma­nau, la­bai daug žmo­nių gy­ve­ni­ me pra­si­len­kia. Gal­būt jie ir su­si­tin­ka, ir pa­bend­rau­ja, bet jie ar­ba ne­sup­ran­ta, ar­ ba neį­ver­ti­na, kad čia – ant­ro­ji jo pu­sė. Gy­ve­ni­me la­bai daž­nai ta ga­li­my­bė duo­ ta, tik rei­kia su­ge­bė­ti tai įž­velg­ti. Man pa­si­se­kė. Ir jei­gu tu iš tik­rų­jų ją

– tą ant­rą­ją pu­sę – su­tin­ki ir tai sup­ran­ti lai­ku, koks skir­tu­mas, ar po me­tų, tre­jų ar pen­ke­rių įfor­min­si san­tuo­ką? Tai jau nie­ko ne­kei­čia. – Ko­dėl taip il­gai drau­ga­vo­te su bū­si­muo­ju vy­ru – net sep­ty­ne­rius me­tus? Pa­si­pyk­da­vo­te, iš­sis­kir­da­ vo­te ir vėl su­si­tik­da­vo­te? – Taip. Kai su­si­pa­ži­no­me, aš bu­vau gy­dy­to­ja re­zi­den­tė, in­ten­sy­viai mo­kiau­ si. Re­zi­den­tū­ra chi­rur­gi­jo­je reiš­kia, kad tu li­go­ni­nė­je mie­gi kas tre­čią ar ket­vir­tą nak­tį, bū­na daug bu­dė­ji­mų, tie­siog fi­ziš­ kai ne­tu­ri lai­ko pa­si­ma­ty­mams. Ta­da bend­ro­sios chi­rur­gi­jos re­zi­den­ tū­ra truk­da­vo ket­ve­rius me­tus, vi­sas chi­ rur­gi­jos spe­cia­ly­bes pe­rė­jo­me. Po to dar pu­sant­rų me­tų – plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ ci­nės chi­rur­gi­jos re­zi­den­tū­ra... Mu­du su Ka­ra­pe­tu bu­vo­me bran­džios as­me­ny­bės ir tai abu su­vo­kė­me la­bai aiš­ kiai. No­rint kur­ti šei­mą, rei­kia sup­ras­ti ir pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, kad tu­rė­si jai skir­ ti lai­ko. Ne­ga­li ma­ty­tis su šei­ma kas tre­ čią ar kas ket­vir­tą nak­tį. Daug kas šei­mą su­kū­rė mo­ky­da­mie­ si re­zi­den­tū­ro­je. Iš ma­no bend­ra­moks­ lių, ku­rie su­si­tuo­kė stu­di­juo­da­mi ar re­zi­ den­tū­ros me­tu, dėl di­de­lio dar­bo krū­vio, bu­dė­ji­mų, ne­mi­gos nak­tų, stre­so ir la­bai in­ten­sy­vaus moks­lo maž­daug 80 proc. iš­ sis­ky­rė. Tai – na­tū­ra­lu. Kar­tais tu­ri iš­lauk­ti, sub­ręs­ti ir at­si­ sto­ti ant ko­jų. Be to, la­bai svar­bu pa­si­ tik­rin­ti, ar tai tas žmo­gus, ku­ris skir­tas tau. Mes tai pa­si­tik­ri­no­me. – Per tuos sep­ty­ne­rius me­tus? – Taip. Ku­rį lai­ką bu­vo­me ir iš­sis­ky­rę, bet pa­ma­tė­me, kad vie­nas be ki­to ne­ ga­li­me gy­ven­ti. Ta­da ir į san­tuo­ką ži­ ūri vi­sai ki­taip. Nes sup­ran­ti, kad ta 19

Ta­ d a i r d a­ b ar

Daugelį grožio procedūrų Lietuvoje Gytė atliko ir įdiegė pirmoji, tad šiandien gali skambiai pasakyti: „Aš nepaisau biologinio amžiaus.“

san­tuo­ka bus vie­nin­te­lė – tam tu sub­ ręs­ti. Iki to taš­ko priei­ni są­mo­nin­gai, per il­gą lai­ką ir įsi­ti­ki­ni – taip, tai yra tas žmo­gus. Sa­ky­čiau, mums net pa­si­se­kė. Jei­gu grei­tai bū­tu­me su­si­tuo­kę, pas­kui iš­si­sky­ rę, ky­la klau­si­mas, ar bū­tu­me gy­ve­ni­me vėl su­si­ti­kę ir bu­vę kar­tu? Per daug vis­kas ta­da komp­li­kuo­ja­si. Ka­dan­gi mes bu­vo­ me lais­vi žmo­nės, su­si­ti­ko­me vėl. – Apie san­tuo­ką pa­sa­ko­ja­te lyg apie di­ser­ta­ci­ją. Bet juk mei­lė – tai emo­ci­jos, jaus­mai, aud­ros. – Taip, emo­ci­jos. Bet vi­są lai­ką jas pa­ tik­ri­ni. Ta­čiau tai prik­lau­so nuo žmo­gaus. Vis­kas prik­lau­so nuo žmo­gaus. Vie­ni tuo­ kia­si spon­ta­niš­kai, spon­ta­niš­kai ir ski­ria­ si. Po ke­lių mė­ne­sių, po me­tų. Ki­ti eina san­tuo­kos link po tru­pu­tį, iš lė­to, pa­si­tik­ri­na sa­vo jaus­mus, vis­ką įver­ ti­na, ap­gal­vo­ja, pas­ve­ria ir sup­ran­ta, kad jam skir­tas bū­tent tas žmo­gus, o ne ki­tas. Kas ge­riau, ne­ži­nau. Skir­tin­gi žmo­nės ir skir­tin­gi va­rian­tai. Bet, ma­nau, bū­tų ge­ riau, jei sky­ry­bų bū­tų ma­žiau.

ir gė­lių puokš­te šiaip sau, be pro­gos, ska­ niais sal­dai­niais, dar kuo nors. Juk tai – pas­tan­ga, tai gra­žu. Tai at­ro­do smulk­me­ nos, bet kai drau­ge gy­ve­ni 15 ar 20 me­tų, tos smulk­me­nos į gy­ve­ni­mą įlie­ja ža­ve­sio. Mes su vy­ru tu­ri­me tra­di­ci­ją kiek­vie­ nais me­tais sa­vo ves­tu­vių me­ti­nes švęs­ ti vis ki­to­je ša­ly­je. Da­bar jau ir su vai­kais. Gai­la, kad ko­ro­na­vi­ru­sas šiais me­tais su­ jau­kė vi­sus pla­nus. O aš jį tie­siog gra­žiai ap­ka­bi­nu, ir taip ap­ka­bi­nu ne­ti­kė­tai, kad vy­ras tie­siog tirps­ta. Ne na­muo­se, ne ko­kio­je įp­ras­to­je vie­to­je, o kur nors ki­tur. „Na, tu čia ma­ ne nus­te­bi­nai“, – sa­ko. Pa­si­ro­do, čia ir yra vi­sas ža­ve­sys, jei po tiek san­tuo­kos me­tų žmo­nės ga­li ste­bin­ti vie­nas ki­tą. Jei tie, ku­rie dir­ba ypač in­ten­sy­viai, tu­ri vers­lą ar ke­lis vers­lus, į tar­pu­sa­vio ir šei­ mos san­ty­kius įdė­tų tiek jė­gų, pas­tan­gų, kiek įde­da į sa­vo vers­lą, ma­nau, šei­mos kles­tė­tų. Pap­ras­tai vi­si ma­no, kad vis­kas tu­ri vyk­ti sa­vai­me ir tam nerei­kia jo­kių pas­tan­gų. Bet jų rei­kia. Ir kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, ir tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se. Ir jie tu­ri bū­ti abi­pu­siai.

– O kaip tuos vy­ro ir žmo­nos san­ ty­kius, taip il­gai puo­se­lė­tus ir augin­ tus iki ves­tu­vių, iš­lai­ky­ti ro­man­tiš­ kus, įdo­mius, kad jie ne­virs­tų ru­ti­na? – Ma­ne vy­ras įvai­riai nus­te­bi­na. Kad

– Ka­ra­pe­tas yra pa­sa­kęs: jis – pie­ tie­tis, jam nes­ve­ti­mas pa­vy­das, ir jei­ gu žmo­na rea­guo­tų į jo pa­vy­dą, na­ muo­se skrai­dy­tų lėkš­tės. Gal jis jau ne toks pa­vy­dus?

20

Žavios stileivos Melani ir Roberta jau keliauja su tėvais.

– Ne­ma­nau. Vis tiek tru­pu­tė­lį pa­vy­dus. Ly­giai taip pat ir aš. Tie jaus­mai iš­li­ko to­ kie pat – jie svei­ki, ne­per­žen­gia nor­mos ri­bų. Lėkš­tė­mis ne­si­mė­to­me. Tru­pu­tį pa­vy­dė­ti vi­sa­da svei­ka. Tai ir­ gi pa­kurs­to tar­pu­sa­vio san­ty­kius ir jaus­ mus. Jei­gu jau ne­be­pa­vy­di ir nie­kuo ne­ bes­te­bi­ni, ta­da jau blo­gai. – Duk­te­ris gim­dė­te su­lau­ku­si mo­ te­riš­kos bran­dos. Ar gim­dy­mas vy­ res­nia­me am­žiu­je pa­si­tei­si­no? Kaip duk­te­rys pa­kei­tė jū­sų gy­ve­ni­mą? – Pir­mą­ją duk­rą Me­la­ni gim­džiau 39-erių. Da­bar jai 11 me­tų, Ro­ber­tai – 9-eri. Tarp Me­la­ni ir Ro­ber­tos pu­sant­rų me­tų skir­tu­mas. Į tai ėjau są­mo­nin­gai, sup­ra­tu­si – taip, atė­jo lai­kas, aš no­riu vai­kų. Tas jaus­mas man atė­jo ko­kių 36 me­tų. Aš sub­ren­dau 2021 01 12

vė­lai, ki­ti sub­ręs­ta 23-ejų. Iki tol ne­bu­vo ka­da apie tai gal­vo­ti – dar­bas, moks­lai, na­mai, moks­li­nės kon­fe­ren­ci­jos. Ma­nau, kad vai­kus rei­kia gim­dy­ti ta­ da, kai sup­ran­ti, kad iš tik­rų­jų jų no­ri. Jei­ gu iš tik­rų­jų sup­ran­ti, kiek vai­kams tu­ri skir­ti lai­ko, jė­gų, gy­ve­ni­mas kei­čia­si kar­ di­na­liai. Mu­du su Ka­ra­pe­tu la­bai daž­nai va­ži­nė­da­vo­me į moks­li­nes kon­fe­ren­ci­jas, taip pat ir dvie­se, be to, mė­go­me ke­liau­ti. O kai at­si­ran­da vai­kai, jų ne­pa­lie­ki, no­ri­si bū­ti kar­tu su jais. Va­di­na­si, ir sa­ vo lai­ką tu­ri pla­nuo­ti ki­taip, nes no­ri­si ir duk­roms jo skir­ti. Jei kur nors ke­liau­ja­ me, vi­sa­da su vai­kais. Anks­čiau ope­ruo­da­vau ir šeš­ta­die­niais. Ta­da sek­ma­die­nį tu­ri va­žiuo­ti per­riš­ti pa­ cien­to. Da­bar šeš­ta­die­niais ne­dir­bu, no­ riu sa­vait­ga­lį pra­leis­ti su vai­kais. – Su vy­ru dir­ba­te drau­ge, abu esa­te gy­dy­to­jai. Ar dėl to ne­ky­la ne­su­sip­ra­ ti­mų – ir dar­be esa­te kar­tu, ir na­mie? Ir dar­be kal­bos apie dar­bą, ir na­mie? – Dar­bo tem­pas la­bai di­de­lis. Nors dir­ ba­me vie­no­je kli­ni­ko­je, la­bai ma­žai ma­ to­mės, gal po­rą mi­nu­čių ko­ri­do­riu­je. La­ bai ge­rai, ga­li pa­si­tar­ti, juk vi­so­kių iš­ky­la klau­si­mų – ka­da, kur, kaip, kas? Ki­taip iš vi­so ne­su­si­tik­tu­me dar­be, tik vė­lai va­ka­ re na­muo­se. Į dar­bą at­va­žiuo­ja­me ir iš jo grįž­ta­me kiek­vie­nas sa­vo auto­mo­bi­liu. – Ka­ra­pe­to ma­ma, ku­ri bu­vo ar­ mė­nų kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­ ja, mo­kė­jo bur­ti iš ka­vos tirš­čių. Gal ir jus to iš­mo­kė? – Ne. Tie bur­tai – di­džiu­lis moks­las, bet tam, ma­tyt, rei­kia tu­rė­ti dar ir Die­ vo do­va­ną. Ji man pa­sa­ko­jo, kad kai bu­vo maž­daug 10–12 me­tų, į ran­kas pa­te­ko se­no­vės per­ sų kny­ga. Jo­je vis­kas bu­vo ap­ra­šy­ta apie bur­tus iš ka­vos tirš­čių. Tai bu­vo bran­gi an­tik­va­ri­nė kny­ga, šei­ma jos neį­pir­ko. Ji pa­sis­ko­li­no tą kny­gą iš an­tik­va­ro ir per­si­ra­šė į są­siu­vi­nius. Ta sto­ra kny­ga, tie šim­tai pus­la­pių – kaip va­do­vė­lis. Ir vis tiek rei­kia tu­rė­ti kaž­ko­kią Die­vo do­va­ną, kad ją sup­ras­tum, mo­kė­tum in­terp­re­tuo­ ti. Ki­ti ir mo­kė­da­mi ne­sup­ras, kas ma­ty­ ti ta­me ka­vos puo­de­lio dug­ne. Iš to, kiek pas ją žmo­nių eida­vo ir pra­ šy­da­vo pa­bur­ti, o pas­kui sa­ky­da­vo – vis­ kas iš­si­pil­do, sup­ra­tau, kad ir kny­ga bu­vo ge­ra, ir Die­vo do­va­na tik­rai bu­vo duo­ta. 2021 01 12

– Gal jū­sų vy­ras mėgs­ta ruoš­ti val­ gį ir jus pa­le­pi­na įvai­riais ar­mė­niš­ kais pa­tie­ka­lais? – Jis mėgs­ta va­sa­rą kep­ti mė­są ir dar­ žo­ves ant gro­te­lių, šaš­ly­kus. Man ar­mė­ nų vir­tu­vė la­bai pa­tin­ka, per ją at­ra­dau sa­vo mėgs­ta­mas dar­žo­ves – bak­la­ža­nus. Pa­tie­ka­lai su bak­la­ža­nais – ma­no mėgs­ ta­miau­si. Keis­ta, bet Ka­ra­pe­to mėgs­ta­ miau­si pa­tie­ka­lai – iš bul­vių: ce­pe­li­nai, bul­vi­niai bly­nai, bul­vių ko­šė. Bet, išs­ky­ rus bul­vių ko­šę, re­to­kai jų val­go­me, nes duk­ros bul­vi­nių pa­tie­ka­lų ne­mėgs­ta.

„Viskas susiklostė idea­ liai – turiu pagrindą po kojomis, turiu darbą. Pamažu gyvenimas stabili­ zuojasi. Ateina laikas ir tu subręsti, nes turi su­ bręsti šeimai ir vaikams.“ Gytė Grigonytė-Babajan

– Ar yra da­ly­kų, ku­rių vy­rui neat­ leis­tu­mė­te? – Aiš­ku, yra. Ma­nau, jis tai pui­kiai ži­ no. Nes kai kū­rė­me šei­mą, jau bu­vo­me sub­ren­dę žmo­nės, dau­giau gy­ve­ni­me ma­tę. Mes la­bai są­mo­nin­gai ėjo­me iki to.

Tur­būt neat­leis­tu­me vie­nas ki­tam neiš­ ti­ki­my­bės. Ma­no ir Ka­ra­pe­to tė­vai yra drau­ge nu­gy­ve­nę dau­gy­bę me­tų ir auk­si­ nes ves­tu­ves atš­ven­tę. Mū­sų šei­mos sup­ ra­ti­mas ir ver­ty­bės – to­kios, ko­kios bu­vo mū­sų tė­vų. Tos ver­ty­bės – vie­nas ker­ti­ nių šei­mos ak­me­nų. Jei­gu tai suar­dy­tų, to­kį da­ly­ką bū­tų sun­ku at­leis­ti. – Kuo do­mi­si jū­sų duk­ros? – To­kia­me am­žiu­je jų no­rai ir sva­jo­nės daž­nai kei­čia­si. Aš no­rė­jau bū­ti ast­ro­fi­zi­ ke, pas­kui – sap­nų ir neu­ro­bio­fi­zi­kos ty­ri­ nė­to­ja, moks­li­nin­ke, dar vė­liau – arc­heo­ lo­ge. Vai­kams il­gai užt­run­ka, kol priei­na prie to, ko iš tik­rų­jų gy­ve­ni­me no­ri. Vy­res­nio­ji duk­ra no­ri rink­tis pro­fe­si­ ją, ku­ri bū­tų su­si­ju­si su me­nu, di­zai­nu. Ma­žes­nio­ji sa­ko – no­riu mo­ky­tis Har­ var­de, ir vis­kas. Ko­dėl? To­dėl, kad tai ge­ riau­sias uni­ver­si­te­tas. Jos do­mi­si vis­kuo. Vai­kai da­bar vi­ sai ki­to­kie, nei bu­vo­me mes. Mes la­biau klau­sy­da­vo­me tė­vų, ap­lin­ki­nių pa­ta­ri­mų. Net to­kiu pap­ras­tu klau­si­mu kaip bū­re­ liai. Mū­sų vai­kams bū­re­lių neį­si­ūly­si – o ko­dėl, aš ne­no­riu ten eiti. Bet vie­ną die­ną atei­na ir sa­ko: „Mes no­ ri­me mo­ky­tis ja­po­nų kal­bos.“ Ta­da tu­ri­ me joms su­ras­ti ja­po­nų kal­bos mo­ky­to­ją. Ge­rai, kad Ka­ra­pe­tas, kaip Ar­mė­ni­jos

Gytė džiaugiasi santuoka su armėnų kilmės gydytoju Karapetu Babajanu.

21

Kartą per metus Gytė lazeriu pasidaro veido, kaklo, rankų odos atnaujinimo procedūrą. Ji stimuliuoja ląstelių gamybą ir neleidžia odai senti.

22

Ra­mū­nas Da­ni­se­vi­čius. Fo­tog­ra­fuo­ta vieš­bu­čio „Pa­cai“ pre­zi­den­ti­niuo­se apar­ta­men­tuo­se.

Ta­ d a i r d a­b ar

gar­bės kon­su­las, ga­li kreip­tis pa­gal­bos į Ja­po­ni­jos am­ba­sa­do­rių. Iš tik­rų­jų Vil­niu­ je sun­ku ras­ti ja­po­nų kal­bos mo­ky­to­ją. Ar­ba ki­tą kar­tą atei­na ir sa­ko: „Mes la­ bai no­ri­me jo­di­nė­ti.“ Ar iš tik­rų­jų no­ri­te jo­di­nė­ti? Taip, iš tik­rų­jų la­bai no­ri­me jo­ di­nė­ti. Ir mes pa­ban­do­me. Ži­ūri­me, kaip joms pa­tin­ka, kaip se­ka­si. Nes anks­čiau, kai ką nors si­ūly­da­vo­ me, jos at­si­sa­ky­da­vo: mes pa­vargs­ta­me, pa­mo­kos bai­gia­si tik 16 val., pas­kui na­ mų dar­bus rei­kia ruoš­ti. Bet, va, po ku­ rio lai­ko pa­sa­kė – mes no­ri­me. Ma­nau, jei vai­kas pats no­ri, ypač ko nors mo­ky­tis, tai la­bai svar­bu. Rei­kia juos pa­lai­ky­ti, kai jie no­ri ką nors da­r y­ ti, ypač kai jie ren­ka­si pro­fe­si­ją. – Ir kaip vis­kas bai­gė­si su ja­po­nų kal­ba? Ar duk­te­rys dar lan­ko pa­ mo­kas? – Taip, lan­ko. Abi. Ir jo­di­nė­ja. Taip pat abi. Joms la­bai pa­tin­ka žir­gai. Aš žir­gų nuo vai­kys­tės bi­jau, o joms žir­gai – kaž­kas nuos­ta­baus. – Gy­te, at­ro­do­te nuos­ta­biai – ge­ro­ kai jau­nes­nė, nei esa­te. Tie­siog vi­zi­ ti­nė sa­vo dar­bo kor­te­lė! Ko­kias gro­ žio pro­ce­dū­ras da­ro­tės? Juk ži­no­te dau­gy­bę gro­žio pas­lap­čių. – (Juo­kia­si.) Taip, ži­nau, nes tai – ma­no spe­cia­ly­bė. Jos pa­de­da ge­rai at­ro­dy­ti, nes ži­nau, ką ka­da rei­kia pa­da­ry­ti. Kai vis­ką pa­da­rai lai­ku, pro­ce­dū­rų rei­kia la­bai ma­žai. Kar­tą per me­tus la­ze­riu pa­si­da­rau vei­ do, kak­lo, ran­kų odos at­nau­ji­ni­mo pro­ce­ dū­rą. Jei ne­tu­riu lai­ko, da­rau­si mik­roa­ da­ti­nę ra­di­jo daž­nio pro­ce­dū­rą, nes po jos rea­bi­li­ta­ci­ja bū­na trum­pa. Tai pro­ce­dū­ros, ku­rios sti­mu­liuo­ja ląs­ te­lių ga­my­bą ir ne­lei­džia odai sen­ti. – O plas­ti­kos chi­rur­go pas­lau­go­ mis ar nau­do­jo­tės? – Užk­ri­tu­sius akių vo­kus man pa­kė­ lė vie­nas ko­le­ga. Ma­no akių vo­kai vi­sa­ da bu­vo užk­ri­tę kaip Mar­ga­ret Thatc­her ir bend­ra­moks­liai, kai bu­vau stu­den­tė, juok­da­vo­si, nes po bu­dė­ji­mų, ne­mi­gos ry­ tais at­ro­dy­da­vau pa­var­gu­si kaip po ge­ro ba­liaus. Ir vis klaus­da­vo – na, Gy­te, ka­ da pa­ga­liau pa­si­da­ry­si tą ope­ra­ci­ją? Akių vo­kus man pa­kė­lė, kai bu­vau 36 me­tų. Ar pa­si­di­di­nau krū­tis? Ne. Jas di­di­nu ki­toms mo­te­rims. 2021 01 12

– Nuo kiek me­tų mo­te­ris tu­rė­tų da­ry­tis vei­do odos at­nau­ji­ni­mo pro­ ce­dū­ras? – Aš ne­pai­sau bio­lo­gi­nio am­žiaus! Atei­na 24 me­tų pa­cien­čių, o at­ro­do kaip 40-ies. Kiek­vie­na mo­te­ris tu­ri pai­sy­ti ne am­žiaus. Pa­ži­ūrė­ju­si į veid­ro­dį ji aiš­kiai ma­to, ka­da jos oda pra­de­da keis­tis. Ir jei­gu pa­ ma­tai, kad yra ne­di­de­lių raukš­le­lių, ne­ rei­kia lauk­ti 10 me­tų, kad jos pa­gi­lė­tų. Čia kaip su na­mais. Jei­gu jų net­var­ ky­si 15 me­tų, po to ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą iš kar­to rei­kės da­ry­ti. Plas­ti­nė chi­rur­gi­ja, es­te­ti­nė an­ti­se­ nė­ji­mo sri­tis su­kur­ta tam, kad žmo­gus jaus­tų­si ge­riau. Čia la­bai daug psic­ho­lo­ gi­nių niuan­sų. Jei­gu žmo­gus jau­čia­si pui­kiai ir jam pa­tin­ka, kaip jis at­ro­do, tai ir ne­rei­kia nie­ko da­ry­ti.

„Aš matau moters visu­ mą. Kas iš to, jeigu mote­ ris yra tiesiog graži, o jos žvilgsnis tarsi bėganti ei­ lutė rodo, kad intelekto koeficientas labai žemas.“ Gytė Grigonytė-Babajan

– Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, tu­rė­tų at­ ro­dy­ti šiuo­lai­ki­nė XXI a. tre­čio­jo de­ šimt­me­čio mo­te­ris, kad jos iš­vaiz­da ne­by­lo­tų apie jos am­žių? – Na, ir už­puo­lė­te... At­sa­ky­mas vi­siš­kai kir­sis su ma­no pro­fe­si­ja. Man pir­miau­ sia mo­te­ris tu­ri bū­ti iš­si­la­vi­nu­si, pro­tin­ ga, in­te­lek­tua­li ir tik pas­kui – su­sit­var­ kiu­si, pa­si­tem­pu­si, ele­gan­tiš­ka. Aš ma­tau mo­ters vi­su­mą. Kas iš to, jei mo­te­ris gra­ži, o jos žvilgs­nis lyg bė­gan­ ti eilu­tė ro­do, kad in­te­lek­to koe­fi­cien­tas la­bai že­mas. Va­di­na­si, įvaiz­džio vi­su­ma ne­bus to­kia, ku­ri ati­tik­tų bend­rą to­bu­los mo­ters vaiz­dą. Gro­žis tu­ri bū­ti komp­lek­si­nis – tiek vi­di­nis, tiek išo­ri­nis. Kad ir kaip dai­lin­ tum išo­ri­nį gro­žį, vi­dus vis tiek svar­bes­ nis, net vi­zua­liai tai ma­ty­ti. – Ar sa­vo vy­rui esa­te da­riu­si plas­ ti­nę ope­ra­ci­ją ar gro­žio pro­ce­dū­rų? – Taip, gro­žio pro­ce­dū­ras da­riau ne kar­tą.

Ma­ d o s i s­ t o ­r i­j a Le­gen­di­nės ma­dos pa­sau­lio iko­nos Gab­riel­le Cha­nel gy­ve­ni­mą gau­bia pas­lap­tys nuo pat jos gi­mi­mo.

Kve­pa­lai „Cha­nel No 5“ mo­te­rų die­vi­na­mi iki šių die­nų.

Gab­riel­le ne­ven­gė ir slap­tų ro­ma­nų su dai­lio­sios ly­ties ats­to­vė­mis, ku­rie jai kel­da­vo vir­pu­lį. Vie­na mo­te­rų – de­ši­nio­ji Cha­nel ran­ka Mi­sia.

Am­ži­no­s vien­gun­gės

juo­do­sios gy­ve­ni­mo pas­lap­tys Co­co Cha­nel var­das ta­pęs ra­fi­nuo­tu­mo, ele­gan­ci­jos ir es­te­ti­kos sim­bo­liu ma­dos pa­ sau­ly­je. Ta­čiau ko­kie tik­rie­ji iš­gy­ve­ni­mai ir jaus­mai per­se­kio­jo pa­sau­li­nio gar­so ma­ dos kū­rė­ją? Ji bu­vo idea­li­zuo­ja­ma kaip aukš­to­sios vi­suo­me­nės iko­na, kaip mo­te­ris sie­kia­my­bė. Lais­va ir nep­rik­lau­so­ma. Ku­pi­na prieš­ta­ra­vi­mų ir pa­ra­dok­sų. Cha­nel sie­kė bū­ti sti­liaus, o ne ma­dos kū­rė­ja. Mei­lės laiš­kai, po­li­ci­jos įra­šai ir jos duo­ti in­ ter­viu atsk­lei­džia ki­tą vien­gun­gės gy­ve­ni­mo pu­sę: san­ty­kius su mo­te­ri­mis, prik­lau­ so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų ir slap­tus ry­šius su Tre­čio­jo reic­ho ats­to­vais. Co­co re­vo­liu­ci­ja ma­dos pa­sau­ly­je pa­da­rė per­vers­mą am­žiams, ta­čiau ko­kia bu­vo tik­ro­ji to kai­na?

AND­RĖ MA­RI­JA JO­NAI­TY­TĖ

G

Įvaiz­džio for­muo­to­ja

un­dan­ti ele­gan­ci­jos kau­kė slė­ pė­si daug nu­ty­lė­tų fak­tų ir pas­ lap­čių, apie ku­rias net pa­ti di­ zai­ne­rė veng­da­vo kal­bė­ti ar­ba

24

tie­siog nu­ty­lė­da­vo. Ko­kia bu­vo tik­ro­ji Gab­riel­le? Ties­mu­ka, ne­rū­pes­tin­ga, gun­ dan­ti, sub­ti­li, leng­va­bū­diš­ka. Ji am­ži­nai vai­kė­si vi­di­nės ra­my­bės gy­ven­da­ma aud­ rin­gos ener­gi­jos sū­ku­ry­je. Ne­pap­ras­tas pa­si­ti­kė­ji­mas ir vi­di­nės bai­mės ją ly­dė­jo vi­są gy­ve­ni­mą. Jos at­si­ da­vi­mas ma­dos im­pe­ri­jos kū­ri­mui te­bu­ vo vie­nin­te­lis iš­si­gel­bė­ji­mas nuo tik­rų­jų jaus­mų ir su­kaup­tų nuos­kau­dų. Ji ste­bė­da­vo sa­vo ma­dos ko­lek­ci­ jų pris­ta­ty­mus ty­liai pa­sis­lė­pu­si ant penk­to­jo laip­te­lio nuo vir­šaus, kur ga­ lė­jo ma­ty­ti vi­sus, ta­čiau pa­ti bu­vo ne­

ma­to­ma nie­kam – tik jos smilks­tan­čios ci­ga­re­tės dū­mas. Le­gen­di­nės ma­dos pa­sau­lio iko­nos gy­ve­ni­mą gau­bia pas­lap­tys nuo pat gi­mi­mo. Pa­sau­liui ji ži­no­ma kaip Co­ co Cha­nel, ta­čiau jos var­das ir pa­var­ dė, įra­šy­ti gi­mi­mo liu­di­ji­me, yra Gab­ riel­le Bon­heur Chas­nel. Ka­dan­gi nė vie­nas iš tė­vų ne­da­ly­ va­vo nau­ja­gi­mės re­gist­ra­ci­jo­je, pa­var­ dė do­ku­men­te iš­li­ko įra­šy­ta su klai­da. Taip ne­vy­ku­siai pra­si­dė­jo vie­nos gar­ siau­sių sa­vo am­žiaus as­me­ny­bių gy­ve­ ni­mas. 2021 01 12

Scan­pix, sipapress

Cha­nel vi­sa­da ža­vė­jo ap­lin­ką sa­vi­tu gro­žiu, ki­to­niš­ku­mu, pro­tu ir stul­bi­nan­čiu at­vi­ru­mu.

2021 01 12

25

Ma­ d o s i s­ t o ­r i­j a

Co­co mei­lu­žis Sal­va­do­ras Da­li bu­vo pas­te­bė­jęs, kad ji la­bai ma­žai ra­šo.

C

ha­nel ne­bu­vo ki­lu­si iš pa­vyz­din­gos šei­mos, ku­rio­je bū­tų bu­vę dar­nūs šei­my­niš­ki san­ty­kiai: jos tė­vas – sal­džia­lie­žu­vis vi­lio­to­jas, ku­riam te­rū­pė­jo už­ka­riau­ti mo­te­rų šir­dis, o ne įsi­pa­rei­go­ ti, to­dėl Cha­nel tė­vų ve­dy­bos, ku­rios įvy­ko daug vė­liau po il­gų de­ry­bų, bu­vo pa­rem­ tos prak­ti­niais su­me­ti­mais, o ne iš mei­lės. Tur­gaus pre­ky­bi­nin­kas bū­da­vo re­tas sve­čias na­muo­se, daž­nai pa­lik­da­vo šei­ mą ir iš­vyk­da­vo pre­kiau­ti į ki­tą mies­tą. Dau­gia­vai­kė šei­ma sun­kiai su­dur­da­vo ga­lą su ga­lu, tad sun­kios gy­ve­ni­mo są­ly­ gos pa­gul­dė Cha­nel mo­ti­ną į li­gos pa­ta­ lą. Ma­no­ma, jog Gab­riel­le su se­se­ri­mis ir bro­liais ma­tė, kaip gęs­ta mo­ti­nos gy­vy­ bė – ji mi­rė na­muo­se nuo ūmi­nio bron­ chi­to. Vė­liau ji ne­te­ko ir sa­vo se­se­rų – jos abi nu­si­žu­dė, o su bro­liais ne­pa­lai­kė jo­ kio ry­šio no­rė­da­ma at­sik­ra­ty­ti sa­vo tik­ ro­sios pri­gim­ties še­šė­lio. G.Cha­nel bu­vo auk­lė­ja­ma ir mo­ko­ma vie­nuo­lių. Mo­kyk­lą lan­kė įvai­rios mer­ gai­tės: iš pa­si­tu­rin­čių šei­mų ir li­ki­mo nu­ skriaus­tos kaip ji. Gab­riel­le jau­tė di­de­lę gė­dą dėl sa­vo pa­dė­ties tarp mer­gai­čių: ji ne­šio­jo vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą mo­kyk­ los uni­for­mą, ku­ri ją sky­rė nuo ki­tų. Dėl ryš­kios so­cia­li­nės ats­kir­ties Cha­nel nie­ 26

Di­džiau­sią įta­ką pran­cū­zės vers­lui ir kū­ry­bai pa­da­rė vie­nin­te­lė jos gy­ve­ni­mo mei­lė Art­hu­ras Ca­pe­lis, pra­min­tas Boy.

ka­da ne­jau­tė ra­my­bės. Ne­gai­les­tin­gi iš­ gy­ve­ni­mai ir vi­di­nio pa­že­mi­ni­mo po­jū­tis tur­būt bu­vo svar­biau­si įk­vė­pi­mo šal­ti­niai jos to­les­nė­je kū­ry­bo­je – ku­riant kla­si­ki­ nės for­mos mo­te­riš­kus kos­tiu­mė­lius, ku­ rių si­lue­tus to­bu­li­no vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Kar­tą ji yra pa­sa­kiu­si: „Jei jums li­ūd­ na, pa­si­da­žy­ki­te ryš­kiau lū­pas ir pul­ki­ te.“ Šia fra­ze ji už­si­me­na, jog iš­vaiz­da ga­ li pa­keis­ti vi­di­nę bū­se­ną. Sa­vo iš­vaiz­dos puo­se­lė­ji­mas su­tei­kia sau­gu­mo, ku­rio jai nuo­lat trū­ko. G.Cha­nel bu­vo kont­ro­ver­siš­ka as­me­ ny­bė, ta­čiau vie­na­reikš­miš­kai ta­len­tin­ ga ma­dos kū­rė­ja, ku­ri am­ži­nai aso­ci­juo­ sis su ele­gan­ci­ja ir kla­si­ka. Pa­sak gar­saus is­to­ri­ko Ha­lo Vaug­ha­no, Cha­nel ne­ti­kė­jo nie­kuo, išs­ky­rus ma­da. Ji ne tik pa­da­rė mil­ži­niš­ką re­vo­liu­ci­ją mo­ te­rų ma­dos pa­sau­ly­je, bet ir pa­kei­tė pa­ tį po­ži­ūrį į jį: mo­te­ris ne­bė­ra ma­ne­ke­nė, ku­ri tik de­monst­ruo­ja ap­da­rus ir ak­se­

Cha­nel ste­bė­da­vo sa­vo ma­ dos ko­lek­ci­jų pris­ta­ty­mus ty­liai pa­sis­lė­pu­si ant penk­ to­jo laip­te­lio nuo vir­šaus, kur ga­lė­jo ma­ty­ti vi­sus, ta­ čiau pa­ti bu­vo ne­ma­to­ma nie­kam – tik jos smilks­tan­ čios ci­ga­re­tės dū­mas. sua­rus, svar­bu, kad dra­bu­žis mo­te­rį iš­ lais­vin­tų ir ji jaus­tų­si pa­to­giai ir atsk­leis­ tų vi­di­nį gro­žį. Ji ge­bė­jo už­čiuop­ti mo­te­riš­kos dva­sios es­mę, pab­rėž­ti mo­ters in­di­vi­dua­lu­mą ele­ gan­tiš­ku pap­ras­tu­mu. Taip pat prip­ra­ti­ no mo­te­ris ne­šio­ti kel­nes ir su lais­vo kir­ pi­mo džer­sio kos­tiu­mu iš­lais­vi­no jas nuo kor­se­tų. Jau tuo me­tu ji nu­si­kir­po trum­ pai plau­kus ne­bi­jo­da­ma ap­lin­ki­nių reak­ 2021 01 12

Nuo pat jau­nys­tės daug Pa­ry­žiaus aukš­tuo­me­nės grie­ti­nė­lės vy­rų su­ko­si ap­link Cha­nel.

D ci­jos. Ji vi­sa­da ži­no­jo, ką da­ro, tu­rė­jo la­ bai ge­rą sa­vęs pa­jau­tą, kū­rė sa­vo įvaiz­dį no­rė­da­ma pa­tik­ti sau pa­čiai. „Tai bu­vau aš, ku­ri bu­vo ma­din­ga“, – tei­gė G.Cha­nel vie­na­me in­ter­viu. – Jei aš nu­si­kir­pdavau plau­kus ar pat­rum­pin­da­ vau si­jo­ną, iš kar­to ki­tos mo­te­rys pa­da­ ry­da­vo tą pa­tį.“ Ji ne­sis­ten­gė įtik­ti žmo­ nėms – tai bu­vo jos vi­di­nis gink­las, ku­ris ją da­rė ly­de­re tuo­me­čia­me ma­dos pa­sau­ ly­je. Ji įk­vėp­da­vo ap­lin­ką ino­va­ty­vio­mis idė­jo­mis. Vi­suo­ti­nai įp­ras­ti da­ly­kai jai bu­vo ne­pa­gei­dau­ja­mi ir ji ti­kė­jo tu­rin­ti nek­lys­tan­tį po­jū­tį, kas yra „ap­si­mes­ta, įp­ras­ta ar blo­ga“. Ją trau­kė tik­ra­sis gro­ žis, o ne pap­ras­tas ža­ve­sys. Cha­nel yra pa­ra­dok­sa­lus fe­no­me­nas, nes, pa­sak jos biog­ra­fi­nės kny­gos auto­rės, jos sti­liaus ele­gan­ci­ja ab­so­liu­čiai nea­ti­ti­ko jos ra­šy­ti­nės pran­cū­zų kal­bos, ku­ri bu­vo nei tai­syk­lin­ga, nei iš­raiš­kin­ga. Jos mei­ lu­žis Sal­va­do­ras Da­li taip pat bu­vo pas­ 2021 01 12

te­bė­jęs, kad ji la­bai ma­žai ra­šo. „Tu nie­ ka­da, nie­ka­da, nie­ka­da ne­ra­šai – ir pats jau imu tai pas­te­bė­ti“, – sa­kė jis. Be­je, Cha­nel ne­mo­kė­jo pieš­ti, ji kū­ rė mo­de­lius tie­siai ant ma­ne­ke­nų, tuo pab­rėž­da­ma sa­vo kū­ry­bi­nį išs­kir­ti­nu­mą. Nuo pat jau­nys­tės daug Pa­r y­žiaus aukš­tuo­me­nės grie­ti­nė­lės vy­rų su­ko­si ap­link Cha­nel. Ji ža­vė­jo ap­lin­ką sa­vi­tu gro­žiu, ki­to­niš­ku­mu, pro­tu ir stul­bi­nan­ čiu at­vi­ru­mu. Nors tu­rė­jo įgim­tą ele­gan­ci­ją, ją nuo­lat ly­dė­jo men­ka­ver­tiš­ku­mo po­jū­tis. Kar­je­ros pra­džio­je ji pa­ju­to, ką reiš­kia bū­ti ats­tum­tai aukš­tuo­me­nės dėl sa­vo ne­ kil­min­gų šak­nų. Ją gel­bė­jo aukš­tuo­me­ nės luo­mui prik­lau­san­tys mei­lu­žiai – jais mo­kė­jo pui­kiai nau­do­tis ir var­gu ar be jų pa­gal­bos bū­tų pa­da­riu­si to­kią kar­je­rą. Ta­ čiau fi­nan­si­nė prik­lau­so­my­bė nuo mei­ lu­žių jai ne­da­vė ra­my­bės. Jos lau­kė il­gas ke­lias link ab­so­liu­čios lais­vės.

i­džiau­sią įta­ką pran­cū­zės vers­lui ir kū­ry­bai pa­da­rė vie­nin­te­lė jos gy­ve­ni­mo mei­lė Art­hu­ras Ca­pe­ lis, pra­min­tas Boy. Tai bu­vo jos iš­sva­jo­ta lais­vė, iš­si­ko­vo­ta šir­dies sąs­kai­ta. De­ja, jos my­li­ma­sis, ku­rio dė­ka Cha­nel at­sis­to­jo ant ko­jų, iš­da­vė ją ir ve­dė ki­tą, kil­min­gą mo­te­rį. Cha­nel dar la­biau pa­ si­ju­to vie­ni­ša ir ats­tum­ta sup­ra­tu­si, jog ne­tin­ka­ma ve­dy­boms, o tu­rin­ti tik mei­ lu­žės sta­tu­są. Ta­čiau chao­tiš­ka jų mei­lė ne­si­bai­gė ir Art­hu­rui ve­dus. Ro­ma­nas tę­ sė­si iki tra­giš­kos vy­ro žū­ties auto­mo­bi­lio ava­ri­jo­je, dėl ku­rios Cha­nel iš­gy­ve­no vi­ są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Pa­sak įvai­rių šal­ti­nių, my­li­mo­jo žū­tis pas­ka­ti­no Cha­nel su­kur­ti le­gen­di­nę ma­žą­ją juo­dą suk­ne­lę, ku­ri bu­ vo vie­na di­džiau­sių jos sėk­mių kar­je­ro­je. Po my­li­mo­jo žū­ties to­les­nį sa­vo as­me­ ni­nį gy­ve­ni­mą Cha­nel api­bū­di­na sa­ki­niu: „Ma­no mei­lė ta­po net­var­kin­ga, nes mi­ rė vy­ras, ku­rį my­lė­jau.“ Ne pas­lap­tis, jog ypa­tin­go cha­rak­te­rio mo­te­rį gy­ve­ni­mas su­ve­dė su gar­siais to me­to me­no pasau­ lio ats­to­vais ir ki­tais įta­kin­gais vy­rais, vi­ suo­me­nė­je uži­man­čiais aukš­tą pa­dė­tį. 27

Ma­ d o s i s­ t o ­r i­j a

J

os mei­lu­žių są­ra­še pui­ka­vo­si Ru­si­jos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis D­mit­ri­jus Pav­ lo­vi­čius, Vest­mins­te­rio ku­ni­gaikš­tis Hugh Gros­ve­no­ras, nuo ku­rio bū­da­ma 44-erių ma­dos kū­rė­ja ban­dė pas­to­ti lai­ ky­da­ma­si gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų, ta­čiau ne­sėk­min­gai – ma­no­ma, kad dėl praei­ty­ je at­lik­to abor­to. O žy­mu­sis ro­ma­nas su na­cių ka­ri­nin­ ku Han­su Günt­he­riu von Dinck­la­ge ant jos il­gam me­tė Pran­cū­zi­jos iš­da­vi­kės še­šė­ lį. Vė­liau kal­bė­da­ma apie šį ro­ma­ną Cha­ nel teigs, jog sa­vi­sau­gos jaus­mas pas­ka­ ti­no bū­ti su prie­ši­nin­ku. Cha­nel mez­gė ro­ma­nus ne tik su iš­ sis­ky­ru­siais vy­rais, bet ir su ve­du­siais. Šiuo klau­si­mu ne­pai­sy­da­ma jo­kių mo­ ra­li­nių ver­ty­bių, o gal tie­siog no­rė­da­ma vis dar per­se­kio­jan­čias ge­du­lin­gas nuo­ tai­kas prask­lai­dy­ti in­te­li­gen­tiš­kų vy­rų glė­by­je. Sa­vo ro­man­ti­nė­mis už­gai­do­mis Cha­nel skau­di­no ir gar­sio­jo kom­po­zi­to­ riaus Igo­rio Stra­vins­kio žmo­ną Ka­te­ri­ ną, ir ryš­kio­jo imp­re­sio­nis­to Sal­va­do­ro Da­li my­li­mą­ją Ga­lą. 28

Ne­gai­les­tin­gi iš­gy­ve­ni­mai ir vi­di­nio pa­že­mi­ni­mo po­jū­tis tur­būt bu­vo pag­rin­di­niai įk­vė­pi­mo šal­ti­niai Cha­nel kū­ry­bo­je – ku­riant kla­si­ki­nės for­mos mo­te­riš­kus kos­tiu­mė­lius, ku­rių si­lue­tus to­bu­li­no vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

„Tai bu­vau aš, ku­ri atro­ dė ma­din­gai. Jeigu nu­ si­kirp­da­vau plau­kus ar pa­trum­pin­da­vau si­jo­ną, iš kar­to ki­tos mo­te­rys puldavo da­ry­ti tą pa­tį.“ Gab­riel­le Cha­nel

Nors, ki­ta ver­tus, įvai­raus po­bū­džio ro­ma­nai bu­vo įp­ras­tas ir ma­din­gas reiš­ ki­nys tuo­me­ti­nia­me Pa­ry­žiu­je. Li­sa Cha­ney biog­ra­fi­nė­je kny­go­je mi­ ni in­ty­mius Cha­nel ry­šius su mo­te­ri­mis. Pa­sak auto­rės, Gab­riel­le ne­ven­gė ir slap­ tų ro­ma­nų su dai­lio­sios ly­ties ats­to­vė­mis, ku­rie jai kel­da­vo vir­pu­lį. Vie­ną iš mo­te­ rų auto­rė įvar­di­ja kaip Mi­sią, ku­ri bu­vo Cha­nel dar­buo­to­ja, de­ši­nio­ji jos ran­ka. Me­mua­rais da­li­ja­si ir gar­su­sis to me­to aukš­tuo­me­nės vei­kė­jas Pau­lis Mo­rand’as, ku­ris sa­vo aki­mis matė Cha­nel su mo­te­ ri­mi vie­no­je lo­vo­je, kol sve­čia­vo­si pas ją Švei­ca­ri­jo­je. 2021 01 12

B

ū­tent ten Cha­nel su Mi­sia ap­si­rū­ pin­da­vo mor­fi­no at­sar­go­mis. Stip­ ri jos va­lia nie­ka­da ne­lei­do, kad ši me­džia­ga ją kont­ro­liuo­tų, mor­fi­ną kont­ ro­lia­vo pa­ti Gab­riel­le. Bū­tent dėl po­lin­kio į svai­gią­sias me­džia­gas san­ty­kius su ja yra nut­rau­kęs gar­su­sis skulp­to­rius Fe­no­sa, ku­ ris bu­vo la­bai nu­si­tei­kęs prieš nar­ko­ti­kus. Gab­riel­le pran­cū­zams nuo­lat jau­tė dvip­ras­miš­kus jaus­mus. Kaip ir jie jai. Ji jau­tė pran­cū­zų an­ti­pa­ti­ją dėl drau­gys­ tės su na­ciu pa­rei­gū­nu, bet įgim­ta ko­va už iš­li­ki­mą lai­mė­jo. Cha­nel te­ko iš­gy­ven­ ti įvai­rias per­mai­nas tiek as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, tiek su­kur­tos ma­dos im­pe­ri­ jos na­muo­se. Pa­sak di­zai­ne­rio Kar­lo La­ ger­fel­do, pran­cū­zų žur­na­lis­tai bu­vo la­bai nu­si­tei­kę prieš Cha­nel, kai ji, bū­da­ma jau 71-erių, ry­žo­si pri­kel­ti ma­dos na­mus nau­ jam gyvenimui. Tuo me­tu jos re­pu­ta­ci­ją pa­dė­jo at­gai­vin­ti Ame­ri­kos žur­na­lis­tai. Pran­cū­zi­ja ją bu­vo pas­mer­ku­si. Stip­rus ti­kė­ji­mas, vi­zi­ja ir sa­vo įsi­ti­ki­ni­mų neiš­ si­ža­dė­ji­mas pa­ver­tė Cha­nel ne­nu­ga­li­ma. Nuo­lat blaš­ko­ma su­si­py­nu­sių jaus­ mų chao­se ji su­ge­bė­jo iš­lik­ti sa­vi­mi. Nors san­ty­kiai be pa­si­ža­dė­ji­mo ją nuo­ lat stū­mė į ne­vil­tį ir se­ki­no, sa­vo ma­dos na­mus ji ve­dė į aukš­tu­mas. Pra­dė­ju­si vers­lą kaip skry­bė­lai­čių

Iš di­de­lio vi­di­nio chao­so Gab­riel­le su­ge­bė­jo su­dė­lio­ti tvar­ką ma­dos pa­sau­ly­je – štai kur sly­pė­jo jos kū­ry­bos es­mė.

fė­ja, ji ta­po ga­lin­giau­sia sti­liaus ir ma­ dos iko­na. Sa­vo gy­ve­ni­mą ji api­bū­di­na kaip tik­ rą tra­ge­di­ją, ku­rio­je vai­kė­si tuš­čių iliu­zi­jų apie vy­rą ir vai­kus, nuo­lat ko­vo­da­ma su vie­ni­šu­mo jaus­mu. Iš tie­sų jos he­do­nis­ tiš­kas gy­ve­ni­mo bū­das at­ro­dė jai amo­ra­ lus ir skau­di­nan­tis. Bet ar ji tu­rė­jo pa­si­

rin­ki­mą? Juk ne­my­li­ma mo­te­ris jau yra pra­lai­mė­ju­si, nes­var­bu, ko­kie bū­tų jos lai­ mė­ji­mai. Ta­čiau iš di­de­lio vi­di­nio chao­so su­ge­bė­jo su­dė­lio­ti tvar­ką ma­dos pa­sau­ly­je – štai kur sly­pė­jo jos kū­ry­bos es­mė. Įgim­ tu sa­vo ta­len­tu Cha­nel ma­dą pa­da­rė funk­ cio­na­lią, o jos ma­dos im­pe­ri­ja ta­po vie­ nu stip­riau­sių pre­kės ženk­lų pa­sau­ly­je.

Cha­nel ne­ti­kė­jo nie­kuo, išs­ky­rus ma­da. Ji ne tik pa­da­rė mil­ži­niš­ką re­vo­liu­ci­ją mo­te­rų ma­dos pa­sau­ly­je, bet ir pa­kei­tė pa­tį po­ži­ūrį į jį.

2021 01 12

29

Ž v a i gž­ d ė s Kalbos apie svorį ir priaugtus kilogramus „Victoria's secret“ modeliui Tyrai Banks nė motais – pernelyg dažnai jos karjerą lėmė kūnas.

Dėl priaug­tų ki­log­ra­mų

nesikremta

Pas­ta­ruo­ju me­tu JAV su­per­mo­de­liui Ty­rai Banks (47 m.) dėl sa­vo kū­no for­mų ten­ka iš­girs­ti daug pik­tų ko­men­ ta­rų. Tačiau į tai eg­zo­tiš­kos iš­vaiz­dos gra­žuo­lė rea­guo­ja ra­miai. Todėl, kad su­per­mo­de­lis yra prieš liek­nė­ji­mo ma­ ni­ją ir mo­te­rų disk­ri­mi­na­ci­ją dėl ap­va­lai­nų kū­no li­ni­jų.

M

o­ters svo­ris – karš­tų dis­ku­si­ jų te­ma. Jei T.Banks už­siau­ gi­na ke­lis ar dau­giau pa­pil­ do­mų ki­log­ra­mų, dau­ge­liui su­tei­kia pro­gą tik­rą­ja šio žo­džio pras­ me ją ės­ti. Ta­čiau į tai bu­vęs „Vic­to­ria’s Sec­ret“ mo­de­lis nu­mo­ja ran­ka. Per­ne­ lyg daž­nai jos kar­je­rą lė­mė kū­nas. Da­bar sū­nų augi­nan­ti T.Banks no­rė­ tų mo­te­rims įteig­ti, kad sa­vo kū­no for­ mų ne­rei­kia gė­dy­tis. Pa­sak jos, esa­ma daug ki­tų da­ly­kų, ku­riais ga­li di­džiuo­ tis ame­ri­kie­tės. Ty­ra bu­vo ne tik „Ame­ri­ca’s Next Top Mo­del“ ko­mi­si­jos na­rė – jos įkur­ta bend­ 30

ro­vė „Ban­kab­le Pro­duc­tions“ ku­ria ki­ tus sėk­min­gus TV pro­jek­tus. Per­nai va­ sa­rą ji bu­vo po­pu­lia­raus šou „Dan­cing with the Stars“ ve­dė­ja. Bū­da­ma 45-erių ji 2019-aisiais ant­rą kar­tą pa­puo­šė „Sports Il­lust­ra­ted“ vir­ še­lį. Ant jo pir­mą kar­tą at­si­dū­ru­si prieš 22 me­tus pas­ka­ti­no vi­suo­me­ni­nius po­ ky­čius. Tuo­met T.Banks bu­vo pir­ma­sis tam­siao­dis mo­de­lis, ku­rį žur­na­las pa­ si­rin­ko sa­vo vir­še­liui. Bet pas­ta­ruo­ju me­tu gra­žuo­lei dėl sa­vo kū­no te­ko iš­girs­ti daug pik­tų ko­ men­ta­rų. Nau­jo­se nuot­rau­ko­se ji ge­ ro­kai ap­va­les­nė, nei bu­vo prieš me­tus.

Kalbėdama apie tai, kad priaugo svorio, Tyra atvira: „Vieną dieną svoris nukris, bet ta diena – ne šiandien.“

2021 01 12

Kai ku­rie žur­na­lai ra­šė, kad T.Banks iš­ ti­ko am­žiaus vi­du­rio kri­zė ir ji ne­be­ga­ li sus­to­ti val­g y­ti.

S

u­per­mo­de­lis net bu­vo iš­va­din­tas „vin­giuo­ta skal­bi­nių džio­vyk­la“, ga­ lin­čia sut­raiš­ky­ti svars­tyk­les. To­kios pas­ta­bos įžeis­tų dau­ge­lio mo­te­rų sa­vi­mei­ lę, bet, at­ro­do, ma­žai jau­di­na T.Banks, pa­ da­riu­sią sėk­min­gą kar­je­rą. „Da­bar esu apie 11 ki­log­ra­mų sun­kes­ nė, nei bu­vau praė­ju­siais me­tais po­zuo­da­ ma vie­no la­bai gar­saus mau­dy­mo­si kos­tiu­ mė­lių žur­na­lo vir­še­liui“, – sa­kė T.Banks. Dėl pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų su­per­ mo­de­lis ne­si­jau­di­na. „Svo­r is ir vėl nuk­r is. Da­bar my­liu kiek­vie­ną sa­vo kū­no ki­ log­ra­mą“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­ si­tei­ku­si ji. Die­tos po dau­ge­lio me­tų svo­ rio skai­čia­vi­mo? Tai su­per­mo­de­ liui ne­bep­riim­ti­na. „Svar­bu ne liek­nai bū­ti, o ge­ros fi­ zi­nės for­mos“, – įsi­ti­ki­nu­si T.Banks. Šiuos žo­džius ji ga­li pat­vir­tin­ti sa­ vo pa­vyz­džiu. T.Banks džiau­gia­si ne tik sėk­min­ga kar­je­ra, bet ir lai­min­gu as­me­ni­niu gy­ ve­ni­mu. Su nor ­ve­gu fo­tog­ra­fu Eri­ku As­la (57 m.) ji su­si­lau­kė sū­naus Yor­ko (5 m.). Jį pa­gim­dė pa­kai­ti­nė mo­ti­na. Ir nors jų part­ne­r ys­tė po pen­ke­rių me­tų nut­rū­ko, le­gen­di­nė ma­ne­ke­nė at­ ra­do nau­ją mei­lę ir lai­mę. T.Banks dau­ giau nei me­tus gy­ve­na su Ka­na­dos vers­ li­nin­ku, dve­jais me­tais jau­nes­niu Louis Be­lan­ger-Mar­ti­nu. Vėl įsi­my­lė­jęs su­per­ mo­de­lis ma­no, kad yra svar­bes­nių da­ly­ kų, nei nuo­lat gal­vo­ti apie sa­vo ta­ria­mai ne­pat­rauk­lų kū­ną. Ne­pai­sy­da­ma pa­si­py­lu­sios kri­ti­kos T.Banks su­kū­rė net sa­vo le­dų pre­kės ženk­lą.

Su norvegu fotografu Eriku Asla Tyra Banks augina sūnų Yorką, kurį pagimdė pakaitinė motina.

2021 01 12

ONA KA­CĖ­NAI­TĖ

Kai kurie žurnalai rašė, kad supermodelį ištiko amžiaus vidurio krizė ir ji nebegali sustoti valgyti.

Scanpix

S

u­per­mo­de­lis at­vi­rai kal­ba apie sa­ vo po­mė­gį val­g y­ti: „Ma­no po­ži­ūris į mais­tą la­bai įdo­mus. Pri­si­pa­žįs­ tu: ma­no gy­ve­ni­me val­g y­mas ta­po vie­ nu svar­biau­sių da­ly­kų – di­de­le ma­no as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo da­li­mi, ma­lo­niu už­siė­mi­mu ir po­mė­giu.“ Šie žo­džiai by­lo­ja, kad T.Banks – ne tik mo­de­lis, mo­ti­na, lai­dų ve­dė­ja ir vers­ li­nin­kė. Ji – ir sa­vi­mi pa­si­ti­kin­ti mo­te­ ris, ku­ri ga­li mė­gau­tis gy­ve­ni­mu.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Tyra Banks buvo itin liekna.

31

M o­z a i ­ka

Vi­ru­so pakirsta legenda rūpinasi aštuntoji žmona

L

e­gen­di­nis JAV po­kal­bių lai­dų ve­dė­jas Lar­ry Kin­gas (87 m.) dėl CO­VID-19 gy­do­ mas li­go­ni­nė­je Los An­dže­le. L.Kin­gas, ser­gan­tis II ti­po dia­be­tu, praei­ty­je tu­rė­jo dau­ gy­bę svei­ka­tos prob­le­mų. Jis yra pa­ty­ręs ke­lis in­fark­tus, jam bu­vo diag­no­zuo­tas plau­čių vė­žys. L.Kin­gas 25 me­tus CNN te­le­vi­zi­jo­je ren­ gė kul­ti­nių po­kal­bių lai­dą „Lar­ry King Li­ve“, bet 2010-aisiais išė­jo į pen­si­ją. Ko­ro­na­vi­ru­su pa­kirs­tu TV lai­dų ve­dė­ju rū­pi­na­si bu­vu­si su­tuok­ti­nė Shawn Ora En­ge­mann (61 m.), su ku­ria vy­ras iš­sis­ky­rė 2019-ųjų va­sa­rą. San­tuo­ ka su Shawn L.Kin­gui bu­vo jau aš­tun­ta.

Su­ža­dė­tu­ves gau­bia pas­lap­tys

D

ar prieš me­tus mi­li­jar­die­riaus Ro­ma­no Ab­ra­mo­vi­čiaus (54 m.) duk­ra So­fi­ja (25 m.) kal­bė­jo apie vie­nat­vę, ta­čiau, 2021-ieji, re­gis, mer­gi­nai at­ne­šė ma­lo­nių po­ky­čių. Tur­tin­gos pa­vel­ dė­to­jos vai­ki­nas Ja­mie pap­ra­šė jos ran­kos ir šir­dies – po­ra jau ruo­šia­si ves­tu­vėms. Tie­sa, kas tas jau­nas vy­ras, už­ka­ria­vęs vie­ no tur­tin­giau­sių pa­sau­lio žmo­nių at­ža­los šir­dį, nie­kam ne­pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti. O ir jo nuot­rau­kų vie­šu­mo­je pa­si­ro­dė tik da­bar. Po­ros pirš­ly­bos įvy­ko Šv.Bar­to­lo­mė­jaus sa­los pap­lū­di­my­je. So­fi­jos ran­ką pa­puo­šė bal­to­jo auk­so žie­das su bri­lian­tu.

32

2021 01 12

Ve­dy­bi­nė lai­mė tru­ko neil­gai

S

ki­ria­si vie­na gra­žiau­sių Ho­li­vu­do po­rų – dai­ni­nin­ko Len­ ny Kra­vit­zo duk­tė Zoe (32 m.) su vy­ru Kar­lu Glus­ma­nu (33 m.) su­ka skir­tin­gais ke­liais. Sky­ry­bų ini­cia­to­rė – Zoe. Po­ra pra­dė­jo su­si­ti­ki­nė­ti 2016-aisiais, o jų san­tuo­ka tru­ko vos pu­sant­rų me­tų. Juo­du su­si­tuo­kė Pa­ry­žiu­je, nuo­ta­kos tė­vo na­muo­se. Apie san­ty­kių prob­le­mas K.Glus­ma­nas už­si­mi­nė 2020ųjų va­sa­rą per pir­mą­sias san­tuo­kos me­ti­nes. „Vie­ni me­tai! Jie bu­vo ne to­kie, ko­kių lau­kė­me, bet jau­čiu, jei su­sit­var­kė­me su jais, ga­li­me išsp­ręs­ti vis­ką“, – tą­kart dar vy­lė­si K.Glus­ma­nas.

Ir drau­gas, ir my­li­ma­sis

S

Scan­pix, Ins­tag­ram

u­ža­dė­tu­vių žie­dą pa­ro­dė ir kar­je­rą bai­gu­si spor­ti­nin­kė Ma­ri­ ja Ša­ra­po­va (33 m.), priė­mu­si my­li­mo­jo, bri­tų vers­li­nin­ko Ale­ xan­de­rio Gil­ke­so (41 m.), pra­šy­mą tap­ti jo žmo­na. Ju­ve­ly­ri­nį dir­bi­nį iš auk­so puo­šia sta­čia­kam­pio for­mos bri­lian­tas nu­kirs­tais kam­pais („ra­diant“). Mo­te­ris vie­šai pa­si­džiau­gė ga­li­my­be kas ry­tą nu­bus­ti „ša­lia sa­vo ge­riau­sio drau­go“.

2021 01 12

33

S v e i ­ka­ t a i r gr o ­ž i s

Pab­rėž­ti išs­kir­ti­nu­mą

pa­dės gar­ba­nos ir že­miš­ki ats­pal­viai Kas­met plau­kų da­žy­mo ten­ den­ci­jos pa­sau­lį ste­bi­na nau­jie­no­mis, ku­rios daž­nai kei­čia mo­ters įvaiz­dį iš pag­ rin­dų. Tad ko­kį įvaiz­dį rink­ tis 2021 me­tais, kad jū­sų šu­kuo­se­ną gir­tų net gar­siau­ si pa­sau­lio plau­kų sti­lis­tai?

Į

In­ga Bag­do­nai­tė Pro­fe­sio­na­li plau­kų eks­per­tė

nau­j uo­s ius me­t us įžen­g ė­m e su spar­čiai po­pu­lia­rė­j an­čia plau­kų da­žy­mo tech­ni­ka – kon­tū­ra­vi­mu (ang. „front bleach“). Šis įvaiz­dis grįž­ta iš de­šim­to­jo de­šimt­ me­čio, kai ypač po­pu­lia­rios bu­vo ma­ sy­vios švie­sin­tos sruo­gos vei­do sri­ty­je, ku­rios įrė­min­da­vo ir iš­ryš­kin­da­vo gra­ žiau­sius mo­ters bruo­žus. O kar­tais – net­gi vi­zua­liai pa­keis­da­vo pa­ties vei­do for­mą. Bra­zi­li­jo­je su­kur­tas ir iš­to­bu­lin­tas plau­kų da­žy­mo me­to­das įžen­gė į Lie­ tu­vą dar praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je ir jau bai­gia už­ka­riau­ti lie­tu­vių šir­dis. Tai nuos­ta­bus, išs­kir­ti­nis įvaiz­dis, ku­ris 34

tin­ka tiek iš­raiš­kin­gam jau­ni­mui, tiek vy­res­nėms mo­te­rims, sie­kian­čioms pa­ slėp­ti ži­lus plau­kus! Dar vie­na vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­ti plau­kų da­žy­mo tech­ni­ka – „sha­tush“. Tai Ita­li­jo­je su­kur­ta plau­kų da­žy­mo me­to­di­ka, ku­rios ski­ria­ma­sis bruo­žas – pri­va­lo­mas kiek­vie­nos sruo­gos pū­ka­ vi­mas prieš da­žant. Bū­tent dėl šios tech­ni­kos da­žai ne­ pa­den­gia vi­so plau­kų il­gio ir gy­lio, o su­ ku­ria na­tū­ra­liai pe­rei­nan­tį, lyg sau­lės iš­ba­lin­tų sruo­gų įvaiz­dį. Nie­kur ne­dings­ta ir se­niai plau­kų meist­rų pa­mėg­tos da­žy­mo tech­ni­kos – „air­touch“, „hand­touch“ ir „ba­laya­ge“. 2021 01 12

Madingas įvaiz­dis grįž­ta iš de­šim­to­ jo de­šimt­me­čio, kai ypač po­pu­lia­rios bu­vo ma­sy­vios švie­sin­tos sruo­gos vei­ do sri­ty­je, ku­rios įrė­min­da­vo ir iš­ryš­ kin­da­vo gra­žiau­sius mo­ters bruo­žus.

Tai kla­si­ka ta­pę da­žy­mo bū­dai, ta­ čiau kei­čian­tis gy­ve­ni­mo tem­pui ieš­ ko­ma al­ter­na­ty­vių, grei­tes­nių tech­ni­ kų, kad da­žy­mas bū­tų pap­ras­tes­nis, o re­zul­ta­tas – mak­si­ma­lus. Pa­v yz­džiui, vie­toj kla­si­ki­nio „air­ touch“ da­žy­mo šian­dien la­biau nau­do­ ja­mas iš­virkš­ti­nis „air­touch“.

P

raė­ju­siais me­tais ga­lė­jo­me pa­si­ džiaug­ti ryš­kio­mis plau­kų spal­vų ten­den­ci­jo­mis, o šie­met vėl ma­ din­gi tam­pa že­miš­ki, gam­tos įk­vėp­ti, na­tū­ra­lūs to­nai. Po­pu­lia­riau­si šie­met bus švie­sūs kre­ mi­niai („crea­myb­lond“), bal­tin­tos ka­vos („lat­te­hair“), švel­nios ka­ra­me­lės („ca­ra­ mel­hair“), laz­dy­nų rie­šu­tų („ha­zel­nut­ hair“) ats­pal­viai. Ta­čiau kaip iš­si­rink­ti spal­vą, ku­ri tik­tų bū­tent mums? Vi­sa­da rei­kia at­si­ žvelg­ti į ke­lis as­pek­tus – vei­do bruo­žus, akių spal­vą, plau­kų il­gį bei ti­pą ir pa­ gal tai pa­si­rink­ti tin­ka­mą plau­kų spal­ vą bei da­žy­mo tech­ni­ką. Kal­bant apie spal­vas tie­siog bū­ti­na 2021 01 12

pa­mi­nė­ti, jog šie­met ypač ne­be­ma­din­ga juo­da spal­va, ne­tu­rin­ti jo­kių ats­pal­vių, to­dėl ven­ki­te jos sa­vo plau­kuo­se. Taip pat trau­kia­si il­gai ka­ra­lia­vę šal­tai bal­ ti ir gel­to­nai bal­ti plau­kų ats­pal­viai, o juos kei­čia na­tū­ra­lūs gels­vi ir ru­di to­nai. 2021 me­tų se­zo­nas si­ūlo dau­gy­bę sti­ lin­gų ir prak­tiš­kų šu­kuo­se­nų. Po­pu­lia­riau­ sios šie­met trum­pų plau­kų šu­kuo­se­nos. Grįž­ta „bob“ ir „ca­ret“ kir­pi­mas, ku­ris tin­ka tiek jau­noms, tiek vy­res­nėms mo­ te­rims. Šios šu­kuo­se­nos vi­sa­da pa­dės at­ ro­dy­ti sti­lin­gai ir ele­gan­tiš­kai, be di­de­lių pas­tan­gų kas­dien jaus­tis pui­kiai. Dar bū­ti­na pa­mi­nė­ti gar­ba­nas, ku­rios vis la­biau už­ka­riau­ja mo­te­rų šir­dis. Šie­ met ypač po­pu­lia­rios bus lais­vos, leng­ vos, pap­lū­di­mio sti­liaus gar­ba­nos – tiks tiek kas­die­nai, tiek šven­ti­niam sti­liui. Taip pat pa­sau­lį už­ka­riau­ja af­ro­gar­ba­ nos – smul­kios gar­ba­nos, ku­rios ga­li pa­ keis­ti įvaiz­dį neat­pa­žįs­ta­mai! O kad paį­vai­rin­tu­mė­te gar­ba­nų įvaiz­ dį, vi­sa­da ga­li­te nau­do­ti ma­sy­vius plau­ kų pa­puo­ša­lus – seg­tu­kus, se­ges ar pla­ čius lan­ke­lius. 35

S v e i ­ka­ t a i r gr o ­ž i s

Kai cuk­rus žu­do mū­sų or­ga­niz­mą Nuo cuk­ri­nio dia­be­ to vi­sa­me pa­sau­ly­je ken­čia vis dau­giau žmo­nių. Ką rei­ kė­tų ži­no­ti apie me­džia­gų apy­kai­ tos sut­ri­ki­mus, kaip tech­ni­nė pa­žan­ga pa­ leng­vi­na ser­gan­čių­jų šia li­ga gy­ve­ni­mą ir ko­dėl išs­kir­ti­nis vaid­muo ten­ka dia­be­ti­kų ar­ti­mie­siems?

I

š bliz­gių žur­na­lų be­si­šyp­san­čių ki­no, pra­mo­gų pa­sau­lio gar­se­ny­bių nuo­ trau­kos ne­re­tai sle­pia šią sun­kią li­gą. An­tai Ho­li­vu­do žvaigž­dei An­ge­li­ nai Jo­lie (45 m.), kai lau­kė­si dvy­nių, bu­ vo diag­no­zuo­tas ges­ta­ci­nis – nėš­čių­jų – dia­be­tas. Ji iki šiol lai­ko­si griež­tos die­tos. I ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas ki­tai ak­to­rei Hal­le Ber­r y (54 m.) bu­vo nus­ta­ty­tas, kai jai bu­vo 23-eji. Ji ta­da tie­siog su­smu­ko fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je. „At­si­bu­dau tik po sep­ty­nių die­nų. Gy­dy­to­jai sa­kė, kad ga­ lė­jau pra­ras­ti re­gė­ji­mą ar ne­tek­ti ko­jų. Bu­vau mir­ti­nai iš­si­gan­du­si ir ma­niau, kad mir­siu“, – pri­si­me­na H.Ber­r y. Da­bar ak­to­rė ak­ty­viai da­ly­vau­ja Ame­ ri­kos ne­pil­na­me­čių dia­be­to aso­cia­ci­ jos veik­lo­je. Ame­ri­kie­čių at­li­kė­jui ir ak­to­riui Nic­ kui Jo­nui (28 m.) I ti­po cuk­ri­nis dia­be­ tas bu­vo nus­ta­ty­tas anks­ti. 2008-aisiais dai­no­je „A Litt­le Bit Lon­ger“ jis pats ap­ dai­na­vo sa­vo li­gą. 2011-aisiais gar­sus Ho­li­vu­do ak­to­ rius To­mas Hank­sas (64 m.) po­pu­lia­ rio­je JAV va­ka­ro po­kal­bių lai­do­je „The La­te Show“ atsk­lei­dė, kad ser­ga II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu. Pran­cū­zų ki­no žvaigž­dė Jea­nas Re­no (72 m.) jau 17 me­tų ser­ga II ti­po dia­ be­tu. Jam du­kart per die­ną rei­kia leis­ 36

tis in­su­li­ną. „Man pa­si­se­kė, kad prieš kiek­vie­ną fil­ma­vi­mą ak­to­riams at­lie­ka­ mas nuo­dug­nus svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mas. Dėl to man dia­be­tas bu­vo diag­no­zuo­ tas grei­tai“, – sa­kė ak­to­rius. J.Re­no ma­no, kad li­gą su­kė­lė stre­sas. Še­šis­kart pa­sau­lio kik­bok­so čem­pio­ nė iš Vo­kie­ti­jos An­ja Ren­fordt (40 m.) I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga nuo dve­jų me­tų. Ji įro­dė, kad tai net­ruk­do siek­ ti spor­to aukš­tu­mų. Da­bar ji dir­ba as­ me­ni­ne tre­ne­re, fi­zio­te­ra­peu­te ir ko­ vi­nių spor­to ša­kų tre­ne­re. A.Ren­fordt nau­do­ja­si in­su­li­no pom­pa ir nuo­la­ti­niu gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo ju­tik­liu. 18-asis gim­ta­die­nis vi­sa­da su­ke­lia pa­ ki­lius jaus­mus – juk įžen­gia­ma į sa­va­ran­ kiš­ko gy­ve­ni­mo ke­lią. Bet tik ne iš Aust­ ri­jos ki­lu­siam sun­kiaat­le­čiui, olim­pi­nio auk­so lai­mė­to­jui Matt­hiui Stei­ne­riui (38 m.). Li­kus die­nai iki šios šven­tės tar­si žai­ bas iš gied­ro dan­gaus tren­kė ne­ti­kė­ta ži­nia. „2000-ųjų pa­va­sa­rį su­sir­gau gri­pu, bet, ne­pai­sy­da­mas ne­ga­la­vi­mo, ėjau į dar­bą. To­liau tre­ni­ra­vau­si, sun­ku­mų

kil­no­ji­mas man bu­vo ta­pęs am­bi­cin­gu po­mė­giu. Va­sa­rą su­si­dū­riau su re­gė­ji­ mo prob­le­ma, var­to­jau daug skys­čių – kas­dien iš­ger­da­vau be­veik aš­tuo­nis lit­ rus van­dens. Nuė­jau pas gy­dy­to­ją ir jis nus­ta­tė I ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą“, – pa­sa­ ko­jo spor­ti­nin­kas. M.Stei­ne­rio ka­sa ne­be­pa­jė­gė ga­min­ ti in­su­li­no. Tai – itin pa­vo­jin­ga, nes ka­ sa ga­mi­na in­su­li­ną, ku­ris at­sa­kin­gas už gliu­ko­zės (cuk­raus) – gy­vy­biš­kai svar­ baus ener­gi­jos tie­kė­jo – ga­be­ni­mą iš mais­to į kū­no ląs­te­les. Vie­toj trūks­ta­mo in­su­li­no kas­dien ke­lis kar­tus su­lei­džia­mos in­su­li­no in­ jek­ci­jos. Tai – iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos. „Jau­čiau­si vi­siš­kai sug­niuž­dy­tas“, – pri­si­me­na M.Stei­ne­ris. Va­di­na­mo­ji cuk­ra­li­gė tu­ri daug vei­ dų. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, cuk­ri­nio dia­be­to pap­li­ti­mas Lie­tu­vo­je yra vie­nas ma­žiau­ sių Euro­po­je, bet ne­ri­mą ke­lia kas­met vis di­dė­jan­tis se­gan­čių­jų skai­čius. I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu su­ser­ga­ma vai­kys­tė­je ar­ba jau­nys­tė­je.

D

až­nai praei­na ke­le­ri me­tai, kol nus­ta­to­mas vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga va­di­na­mas II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas. Šios li­gos prie­žas­tis – sut­ri­ku­si in­su­li­no sek­re­ci­ja ar­ba su­ silp­nė­jęs in­su­li­no po­vei­kis. Kas ant­ras ser­gan­tis šia li­ga to net ne­ži­no. Jei cuk­ri­nis dia­be­tas neat­pa­žįs­ta­mas ir ne­g y­do­mas, gre­sia ner­vų sis­te­mos, inks­tų, akių, taip pat šir­dies ir krau­jo­ta­ kos li­gos, kaip an­tai šir­dies in­fark­tas ar in­sul­tas. Dia­be­tas – daž­na dia­li­zės, ak­ lu­mo ir ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jų prie­žas­tis. I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to po­žy­miai – ape­ 2021 01 12

ti­to ir svo­rio ne­te­ki­mas, troš­ku­lys, nuo­var­gis, py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, pa­gau­sė­jęs šla­pi­ni­ma­sis, iš bur­ nos sklin­dan­tis ace­to­no kva­pas. II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to pra­na­ šai ga­li bū­ti gry­be­li­nės in­fek­ci­jos. Gry­be­liai min­ta cuk­ru­mi, to­dėl per daug gliu­ko­zės tu­rin­tis or­ga­niz­mas pui­ki vie­ta jiems dau­gin­tis. In­fek­ci­jos daž­nai išp­lin­ta tarp ran­kų ir ko­jų pirš­tų, ap­link ly­ties or­ga­nus, po krū­ti­mis. Trum­ pai ta­riant, to­se vie­to­se, kur yra gi­lių odos raukš­lių, šil­ta ir drėg­na. Apie II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą by­lo­ja lė­ tai gy­jan­čios žaiz­dos, pė­dų, ko­jų skaus­ mas ir tir­pi­mas. Tre­čia pa­gal daž­nu­mą for­ma lai­ko­ mas ges­ta­ci­nis – nėš­čių­jų – dia­be­tas. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, jis nus­ta­to­mas 5,9 proc. vi­sų be­si­lau­kian­čių­jų. Ges­ta­ci­nis dia­be­tas – ang­lia­van­de­nių apy­kai­tos sut­ri­ki­mas nėš­tu­mo me­tu. Ši būk­lė at­si­ran­da dėl nėš­tu­mo me­tu ga­ mi­na­mų hor­mo­nų, ku­rie vei­kia prie­šin­ gai nei in­su­li­nas. Pap­ras­tai pa­si­reiš­kia

An­ge­li­na Jo­lie.

24–28 nėš­tu­mo sa­vai­tę, bet ga­li iš­si­ vys­ty­ti ir anks­čiau. Šis dia­be­to ti­pas daž­nai ne­tu­ri aiš­ kių po­žy­mių ir nus­ta­to­mas tik at­li­kus krau­jo ty­ri­mą cuk­raus kie­kiui nus­ta­ty­ ti. Kar­tais ga­li bū­ti išs­kir­ti­nių po­žy­mių – troš­ku­lys, per­dži­ūvu­si bur­na. Daž­niau­siai pa­kan­ka pa­keis­ti mi­ty­ bą, kad bū­tų su­ba­lan­suo­tas cuk­raus kie­kis krau­jy­je. Ges­ta­ci­nis dia­be­tas – ne li­ga, o būk­lė, su­si­ju­si su nėš­tu­mu. Po gim­dy­mo, kai mo­ters or­ga­niz­mas grįž­ta į anks­tes­nes

Matt­hias Stei­ne­ris.

Hal­le Ber­ry.

S v e i ­ka­ t a i r gr o ­ž i s

Gyd. med. m. dr. Rū­ta Krikš­či­ūnie­nė

L

En­dok­ri­no­lo­gi­jos cent­ro „Hor­mo­der­nus“ en­dok­ri­no­lo­gės

ie­tu­vo­je ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­b e­t u (CD) dau­g ė­j a. Šiuo me­tu mū­sų ša­ly­je ser­ga 1 iš 29 vy­rų ir 1 iš 23 mo­te­rų. Daž­ niau­siai (apie 90 proc. pa­cien­tų) nus­ ta­to­mas ant­ro­jo ti­po CD. Jo iš­si­vys­ ty­mas la­bai prik­lau­so nuo žmo­gaus 38

gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žas krū­vis ten­ka ir li­go­nių ar­ ti­mie­siems. Vo­kie­ti­jos TV lai­dų ve­dė­ ja In­ge Stei­ner (50 m.) sa­vo vy­ro, bu­ vu­sio sun­kiaat­le­čio Matt­hio li­gą, I ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, va­di­na penk­tuo­ju sa­vo šei­mos na­riu. Kai su­tuok­ti­niai su sū­nu­mis Fe­li­xu (10 m.) ir Ma­xu (7 m.) no­ri pa­si­va­ži­nė­ti dvi­ ra­čiais, pir­miau­sia Matt­hiui ma­tuo­ja­mas cuk­raus kie­kis krau­jy­je. Jei jis mažas, rei­ kia pa­lū­kė­ti, nes min­da­mas dvi­ra­čio pe­ da­lus jis su­de­gin­tų daug ka­lo­ri­jų ir cuk­ raus ly­gis kris­tų. Jau dau­ge­lį me­tų M.Stei­ne­ris nau­do­ ja­si in­su­li­no pom­pa ir nuo­la­ti­niu gliu­ko­ zės ma­ta­vi­mo ju­tik­liu. Tai pa­leng­vi­na ne tik jo, bet ir šei­mos kas­die­ny­bę.

gy­ve­ni­mo bū­do, ga­li bū­ti ir pa­vel­di­mas. Tuo me­tu pir­mo­jo ti­po CD vi­siš­kai nep­rik­lau­so nuo gy­ven­se­nos – žmo­ gaus ka­sa dėl įvai­rių prie­žas­čių (daž­nai ir neaiš­kių) tam­pa ne­pa­jė­gi ga­min­ti in­ su­li­ną. Pa­si­tai­ko ir ki­tų dia­be­to ti­pų, ta­ čiau jie diag­no­zuo­ja­mi re­čiau. Dia­be­to kli­ni­ki­niai simp­to­mai ir jų at­ si­ra­di­mo lai­kas prik­lau­so nuo li­gos ti­po. Pir­mo­jo ti­po CD diag­no­zuo­ja­mas grei­tai nuo li­gos pa­si­reiš­ki­mo, nes jam bū­din­gi spe­ci­fi­niai simp­to­mai: iš­reikš­tas troš­ku­ lys, daž­nas šla­pi­ni­ma­sis, svo­rio ne­te­ki­ mas. Ant­ro­jo ti­po CD – daž­nai ne­by­li li­ga, diag­no­zuo­ja­ma tik pro­fi­lak­ti­nių pa­tik­ri­ni­mų me­tu. Be abe­jo, li­gai įsi­se­nė­jus ga­li­mi to­kie pat simp­to­mai kaip ir ser­gan­tie­siems pir­mo­jo ti­po CD. CD ser­gan­tys pa­cien­tai taip pat ga­li skųs­tis ga­lū­nių tir­pi­mu, re­gė­ji­mo blo­ gė­ji­mu, odos sau­su­mu ar il­gai ne­g y­jan­ čio­mis žaiz­do­mis, ga­li bū­ti daž­nes­nės šla­pi­mo ta­kų ar ly­ties or­ga­nų in­fek­ci­jos. Jei pa­si­reiš­kė mi­nė­ti cuk­ri­nio dia­be­ to po­žy­miai, bū­ti­na ne­del­siant kreip­ tis į šei­mos gy­dy­to­ją ar­ba gy­dy­to­ją en­ dok­ri­no­lo­gą. Vis dėl­to daž­niau­siai žmo­gus, ser­gan­ tis ant­ro­jo ti­po CD, ga­li ne­jaus­ti nie­ko blo­go, to­dėl tam tik­ras gru­pes žmo­nių bū­ti­na tir­ti re­gu­lia­riai. Jei žmo­gui nu­sta­ to­mas bent vie­nas ri­zi­kos veiks­nys: pa­ di­dė­ju­si kū­no ma­sė ar juos­mens apim­tis; CD ser­ga pir­mos eilės gi­mi­nės; mo­te­rys, ku­rioms nėš­tu­mo me­tu bu­vo nus­ta­ty­tas

nėš­čių­jų dia­be­tas; diag­no­zuo­tas rie­ba­lų apy­kai­tos sut­ri­ki­mas, šir­dies ir krau­ja­gys­ lių sis­te­mos li­gos; praei­ty­je bu­vo ang­lia­ van­de­nių apy­kai­tos sut­ri­ki­mų, – pri­va­lo­ ma pa­si­tik­rin­ti dėl ga­li­mo CD.

P

ir­mo­jo ti­po CD iš­veng­ti ir nu­ma­ty­ti neį­ma­no­ma. Ant­ro­jo ti­po CD la­bai prik­lau­so nuo gy­ven­se­nos. Ste­buk­ lin­go re­cep­to nė­ra, ta­čiau to­kie pap­ras­ti pa­ta­ri­mai kaip svei­ka, vi­sa­ver­tė mi­ty­ba, pa­kan­ka­mas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir svo­rio kont­ro­lė pa­de­da ge­ro­kai su­ma­žin­ti ri­zi­ ką su­sirg­ti šia li­ga. Net­gi tie, ku­riems nus­ta­to­ma di­des­nė ri­zi­ka (ku­rių ar­ti­mie­ji ser­ga ant­ro­jo ti­po CD), li­gos daž­nai ga­li iš­veng­ti, jei tin­ka­ mai rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta. Šiuo me­tu nu­tu­ku­sių ar ants­vo­rio tu­ rin­čių žmo­nių Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, spar­čiai dau­gė­ja, to­dėl spar­čiai di­dė­ja ir ser­ga­mu­mas ant­ro­jo ti­po CD bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Šių li­gų pro­ fi­lak­ti­ka ypač svar­bi. Dėl įvai­rių kont­ro­lės ir gy­dy­mo prie­ mo­nių pa­ge­rė­ju­sio priei­na­mu­mo tiek ser­ gan­tys pir­mo­jo ti­po, tiek ant­ro­jo ti­po CD ga­li gy­ven­ti ir gy­ve­na vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą. Be abe­jo, rei­kia ne­pa­mirš­ti pa­si­tik­ rin­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je, su­si­leis­ ti ar iš­ger­ti vais­tų. Tai ne­re­tai gąs­di­na ap­lin­ki­nius, to­dėl ser­gan­tie­ji CD kar­ tais su­si­du­ria su ne­men­ko­mis psic­ho­ lo­gi­nė­mis prob­le­mo­mis. Tad vi­suo­me­ nės švie­ti­mas, pa­sa­ko­ji­mas apie šią li­gą tie­siog bū­ti­nas. 2021 01 12

123rf.com, Scanpix

Gyd. med. m. dr. Mig­lė Fran­cai­tė-Dau­gė­lie­nė

lo­ja: kuo aukš­tes­nis kū­no ma­sės in­dek­ sas (KMI), tuo di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti. Svar­biau­sios pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­ nės – at­sik­ra­ty­ti pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų, su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, kuo ma­žiau grei­ tai pa­si­sa­vi­na­mų ang­lia­van­de­nių, to­kių kaip cuk­rus ir bal­tie­ji mil­tai, fi­zi­nis ak­ty­ vu­mas (bent po 30 mi­nu­čių pen­kis kar­ tus per sa­vai­tę), įs­kai­tant ir na­mų tvar­ ky­mą, žo­lės pjo­vi­mą, li­pi­mą laip­tais ir grei­tą pa­si­vaikš­čio­ji­mą. In­su­li­nas – pir­ma­sis me­di­ka­men­tas, ku­ris cuk­ri­niam dia­be­tui gy­dy­ti var­to­ ja­mas jau be­veik 100 me­tų. Daug­kar­ti­ nės in­jek­ci­jos, tin­ka­mos do­zės – dėl to daž­nai kil­da­vo prob­le­mų tiek pa­cien­ tams, tiek jų gy­dy­to­jams. Bet šiuo­lai­ ki­nės tech­no­lo­g i­jos pa­leng­vi­no ser­

ONA KA­CĖ­NAI­TĖ, Ed­var­das Žič­kus

vė­žes, bū­ti­na kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją ir pa­kar­to­ti gliu­ko­zės to­le­ra­vi­mo ty­ri­mą. Jei pir­mo­jo nėš­tu­mo me­tu bu­vo nu­ sta­ty­tas ges­ta­ci­nis dia­be­tas, ti­kė­ti­na, kad ši būk­lė ga­li pa­si­kar­to­ti ir pas­kes­ nių nėš­tu­mų me­tu. Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu skai­čius pa­sau­ly­je di­dė­ja ir tai ke­lia su­si­rū­pi­ni­ mą. Vo­kie­ti­jos spe­cia­lis­tai prog­no­zuo­ ja, kad 2040-aisiais ša­ly­je bus apie 12,3 mln. dia­be­ti­kų (tai reiš­kia, kad su­sir­gi­ mų skai­čius augs net 77 proc.). I ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą le­mia pir­miau­ sia ge­ne­ti­niai, imu­ni­nei sis­te­mai įta­ką da­ran­tys veiks­niai. II ti­po cuk­ri­niam dia­be­tui at­si­ras­ti įta­kos tu­ri ne tik pa­vel­di­mu­mas, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das. Moks­li­nės stu­di­jos by­

pak y l a

Laisvalaikio aprangai –

Gab­rie­lė Kut­ke­vi­či­ūtė, Ieva Ru­dzio­ny­tė

prabangos prieskonis

D

i­zai­ne­rė Ing­ri­da Rut­kaus­kai­ tė-Nau­jo­kė sa­vo kū­ry­bos ger­ bė­jams pa­tei­kė staig­me­ną – puoš­nių lais­va­lai­kio kos­tiu­mų ko­lek­ci­ją „Lu­xu­ry Lei­su­re by In­ži“. Mo­te­ ris įsi­ti­ki­nu­si: kad šven­ti­nė nuo­tai­ka ru­ sen­tų mū­sų šir­dy­se ne tik per šventes, reikia ne­pa­mirš­ti puoš­tis. O šįsyk kūrėja originaliai ir su pra­ bangos prieskoniu pažvelgė į laisvalai­ kio aprangą.

2021 01 12

39

A i s t ­ra g y­v e n­t i Kūno koordinacija, judesiai, reakcija, greitis – to reikia dirigentui. Jis sako, kad bėgiodamas labiau pažįsta savo kūną.

Ener­gi­jos šal­ti­nį

ra­do bė­giodamas

Anks­tų ry­tą net ir gast­ro­lė­se di­ri­gen­tas Ka­ro­lis Va­ria­ko­ jis (30 m.) bėgte suka ra­tus apie kon­cer­tų sa­lę, o po ke­ lių va­lan­dų į ran­kas stve­ria ba­tu­tą ir pra­de­da re­pe­ti­ci­ją. Bė­gio­ji­mas jam – ir ma­lo­nus po­mė­gis, ir ge­ra svei­ka­ta. 40

iam po­mė­giui Vil­niaus mies­to an­samb­lio „Sy­naest­he­sis“ vienas įkūrėjų ir jo dirigentas K.Variakojis ski­ria vi­są lais­va­lai­kį. „Kiek ga­liu, kiek lei­džia ap­lin­ky­bės, sten­giuo­si bė­gio­ti. O tos ap­lin­ky­bės daž­ nai kei­čia­si – vis­kas prik­lau­so nuo dar­ bų, kon­cer­tų, šei­mos“, – sa­kė di­ri­gen­tas. Vil­niu­je jis daž­niau­siai bė­gio­ja Ne­ ries pak­ran­te, pa­sie­kia ir Vin­gio par­ką. Ar­tė­jant var­žy­boms Ka­ro­lis tre­ni­ruo­ da­vo­si net ke­lis kar­tus per die­ną, bet da­bar tam ko­ją pa­ki­šo CO­VID-19 pan­ de­mi­ja, ka­ran­ti­nas ir pa­di­dė­ju­si šei­ma. „Jei iš­bė­gu pa­laks­ty­ti 4 ar 5 kar­tus per sa­vai­tę, la­bai ge­rai“, – džiau­gė­si Ka­ ro­lis, per pir­mą­jį ka­ran­ti­ną su žmo­na Jus­ti­na su­si­lau­kęs duk­ters Onos, ku­ riai jau 8 mė­ne­siai.

„Bėgiodamas labai pa­ žįsti savo kūną. Ne tik dirigentams, bet ir ki­ tiems atlikėjams, kurie būna scenoje, pravartu pabėgioti, pasportuoti.“ Ka­ro­lis Va­ria­ko­jis

Sa­vo po­mė­gio di­ri­gen­tas ne­pa­mirš­da­ vo ir gast­ro­lė­se. „Kai bu­vo­me fes­ti­va­ly­je Bra­tis­la­vo­je, kel­da­vau­si 6 val. ry­to ir bė­ gio­da­vau ap­link kon­cer­tų sa­lę, nes tu­rė­ jau nu­bėg­ti tam tik­rą skai­čių ki­lo­met­rų. Po po­ros die­nų nu­va­žia­vo­me į Zalc­ bur­gą, tai bė­gio­jau po Zalc­bur­gą. Kur nu­ va­žiuo­ja­me kon­cer­tuo­ti, ten ir bė­gio­ju“, – pa­sa­ko­jo Ka­ro­lis. Jis mėgs­ta da­ly­vau­ti var­žy­bo­se, kur bė­ga trum­pas ar­ba vi­du­ti­nio il­gio dis­ tan­ci­jas. „Da­bar bė­gi­mo var­žy­bos Lie­tu­vo­je pla­čiai išp­lė­to­tos, prit­rau­kia daug da­ ly­vių ir į ma­žes­nius mies­te­lius. Mėgs­ tu ten nu­vyk­ti. Anks­čiau daž­niau nu­ va­žiuo­da­vau. Do­mi­na bė­gi­mai ir už­sie­ny­je, bet bu­ vau tik­tai var­žy­bo­se Diu­sel­dor­fe prieš ko­kius pen­ke­rius me­tus“, – pa­sa­ko­jo di­ri­gen­tas. Var­žy­bo­se K.Va­ria­ko­jis bė­go ir 5, ir 10 ki­lo­met­rų tra­są, taip pat pus­ma­ra­ to­nį. Tre­ni­ruo­čių krū­vis jam, kaip mė­

gė­jui, prieš var­žy­bas bū­na ne­ma­žas. „Ne­ly­gu, koks esi bė­gi­kas, kiek var­ žy­bų pla­nuo­ji tu­rė­ti per se­zo­ną. Ar tik vie­no­se ruo­šie­si da­ly­vau­ti, ar ko­kio­ se pen­kerio­se. Aš mėgs­tu ruoš­tis vie­ noms var­žy­boms ir tai pra­dė­ti da­r y­ti jau prieš pu­sę me­tų. Tre­ni­ruo­čių gra­fi­kas ga­na su­dė­tin­ gas, tu­ri jį su­sip­la­nuo­ti ir sus­kirs­ty­ti tam tik­rais pe­rio­dais. O kad ne­pa­mirš­ tum, rei­kia vis­ką už­si­ra­šy­ti ir pra­dė­ti dirb­ti“, – pa­sa­ko­jo K.Va­ria­ko­jis. Kai ne­tu­rė­jo šei­mos ir ruoš­da­vo­si var­ žy­boms, Ka­ro­lis per die­ną tre­ni­ruo­da­vo­ si ke­lis kar­tus. Ta­čiau ir da­bar sten­gia­si lai­ky­tis tre­ni­ruo­čių gra­fi­ko. Di­ri­gen­tas lai­ko­si ke­to­ge­ni­nės die­ tos. Tai mi­ty­ba, ku­rio­je do­mi­nuo­ja rie­ ba­lai ir bal­ty­mai. Pap­ras­čiau ta­riant, val­go įvai­rių rū­šių mė­są ir dar­žo­ves, pie­no pro­duk­tus, rie­šu­ tus, o dar­žo­vių sa­lo­tas gar­di­na įvai­riais alie­jais. Ang­lia­van­de­nių nei­ma į bur­ną. „Jo­kių kruo­pų, ko­šių, vai­sių, jo­kios duo­nos ir ban­de­lių“, – pab­rė­žė Ka­ro­lis. Bet pas­ta­rai­siais me­tais į mi­ty­bą jis žiū­ri kiek at­lai­džiau. Bū­na, su­val­go ko­kią sal­džią bul­vę ar per šven­tes ten­ka pa­ra­ gau­ti žmo­nos mo­čiu­tės iš­kep­to py­ra­go.

B

ė­gio­ti K.Va­ria­ko­jis pra­dė­jo, kai bu­ vo Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­ de­mi­jos pir­ma­kur­sis. Šiuo po­mė­giu vai­ki­ną užk­rė­tė pats gy­ve­ni­mas. Anot Ka­ro­lio, kai bai­gi vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą ir sto­ji į aukš­tą­ją, pra­si­de­da sa­va­ ran­kiš­kes­nis gy­ve­ni­mas ir stu­den­tiš­kas sa­vęs ieš­ko­ji­mas ar­ba pa­gi­rios po mo­ kyk­los, vis­kas per­sig­ru­puo­ja. Tie­siog na­tū­ra­liai jis su­vo­kė, kad rei­ kia pra­dė­ti ką nors da­ry­ti ir įt­rauk­ti į sa­ vo gy­ve­ni­mą spor­tą. Ar yra pa­na­šu­mas tarp di­ri­gen­to pro­ fe­si­jos ir bė­gi­mo var­žy­bų? „Taip. Di­ri­guo­jant daug ju­de­sių, daug fi­zi­nio dar­bo, ypač kai di­ri­guo­ji il­gą kon­ cer­tą ar­ba be pers­to­jo re­pe­tuo­ji. Rei­kia tu­rė­ti išt­ver­mės, o bė­gio­ji­mas tam pa­ gel­bė­ja, ta pras­me tik­rai pa­na­šu. Kū­no koor­di­na­ci­ja, ju­de­siai, reak­ci­ ja, grei­tis – to rei­kia di­ri­gen­tui. Bė­gio­ da­mas la­bai pa­žįs­ti sa­vo kū­ną. Ne tik di­ri­gen­tams, bet ir ki­tiems at­li­kė­jams, ku­r ie bū­na sce­no­je, pra­ var­tu pa­bė­gio­ti, pas­por­tuo­ti“, – dės­ tė Ka­ro­lis. 41

VY­GIN­TAS SKA­RAI­TIS, DMIT­RI­JUS MAT­VE­JE­VAS

Š

LAI­MA ŽE­MU­LIE­NĖ

g u r m a n o u žra š a i

NA­TA­LI­JA KUR­GA­NO­VĖ

Š

Tink­la­raš­čio „Ma­gic Mint“ auto­rė

i azi­jie­tiš­ka sriu­ba pa­ruo­šia­ma la­ bai grei­tai, ta­čiau kai ką ver­tė­tų pa­ruoš­ti iš anks­to. Ki­niš­ką gry­bą ga­li­ma pa­mir­ky­ ti va­lan­džiu­kę, bet ge­riau­sia pa­lik­ti už­ merk­tą van­de­ny­je per nak­tį. Jei sriu­bą ruo­šia­me ne su kre­ve­tė­mis, o su šal­dy­tu tu­nu, jį taip pat ge­riau­sia iš va­ka­ro pa­lik­ti šal­dy­tu­ve, kad per nak­tį lė­tai ati­tirp­tų. Jei nau­do­si­te kre­ve­tes, apš­laks­ty­ki­te alie­ju­mi, api­bars­ty­ki­te drus­ka, pi­pi­rais. Su­sip­jaus­ty­ki­te li­ku­sius ing­re­dien­tus ir su­dė­ki­te į du­be­nė­lius. Pa­da­žui su­mai­šy­ki­te vi­sus ing­re­dien­ tus. Ma­sė ga­li su­šok­ti, to­dėl pil­ki­te van­ dens ir mai­šy­ki­te. Pil­ki­te, kol pa­siek­si­te no­ri­mą teks­tū­rą. Pa­da­žo ing­re­dien­tų pro­ por­ci­jas re­gu­liuo­ki­te pa­gal sko­nį. Pa­ruoš­ki­te sul­ti­nį. Kol van­duo šil­tas, bet ne ver­dan­tis, nu­pil­ki­te sam­tį į ats­ki­ rą du­be­nė­lį ir su­mai­šy­ki­te su mi­so pas­ ta. Į ver­dan­tį sul­ti­nį pil­ki­te žu­vų pa­da­žą, dė­ki­te smul­kin­tą gry­bą (ga­li­te su­kar­py­ti ar tie­siog sup­lė­šy­ti ran­ko­mis). Kuo il­giau gry­bas virs, tuo la­biau jis su­minkš­tės, o jei­gu vir­si­te va­lan­dą, jo teks­tū­ra taps pa­ na­ši į že­lė. Man la­bai ska­nu, ta­čiau to da­ ry­ti ne­bū­ti­na – 10 min. ir­gi pa­kaks. Iš­jun­ki­te kait­rą ir leis­ki­te sul­ti­niui šiek tiek at­vės­ti, o ta­da įmai­šy­ki­te mi­so pas­ tą. Jei­gu dė­si­te į ver­dan­tį van­de­nį, dings da­lis ge­rų­jų fer­men­tų. Pa­ra­gau­ki­te – jei­gu per sū­ru, įpil­ki­te dau­giau van­dens, jei­gu ne­pa­kan­ka­mai in­ten­sy­vu – su­si­mai­šy­ki­te dar mi­so ty­ re­lės ir su­pil­ki­te į sul­ti­nį. Kol sul­ti­nys vės­ta, ga­li­te pa­si­ruoš­ti 42

To­bu­la

mi­so sriu­ba

Sriu­bai rei­kės:

1,5 l sul­ti­nio (kuo švel­nes­nio, re­ko­men­duo­ ju dar­žo­vių) ●● 1 v. š. žu­vų pa­da­žo (jei­gu ne­pa­tin­ka sko­nis, keis­ki­te ry­žių ac­tu ar cit­ri­nų sul­ti­mis) ●● 1–3 v. š. mi­so pas­tos (ne­ly­gu, ko­kio in­ten­ sy­vu­mo pas­tą nau­do­si­te) ●● 1 bal­to­jo ki­ni­nio džio­vin­to gry­bo ●●

Taip pat rei­kės prie­dų (pa­si­rink­ti­nai):

●● stik­li­nių ar ki­to­kių mėgs­ta­mų azi­jie­tiš­kų ma­ ka­ro­nų ●● ry­še­lio svo­gū­nų laiš­kų ●● ry­še­lio ka­lend­rų ●● du­be­nė­lio špi­na­tų ●● ne­di­de­lė­mis juos­te­lė­mis su­kar­py­to jū­rų dumb­lių – no­rių lakš­to ●● kre­ve­čių ar­ba tu­no keps­ne­lio (ma­ri­na­tui – drus­kos, pi­pi­rų, alie­jaus) ●● so­jų varš­kės ●● sau­jos ke­pin­tų se­za­mų ●● du­be­nė­lio smul­kiai rie­ke­lė­mis pjaus­ty­tų pie­vag­ry­bių

Pa­da­žui rei­kės

(nu­ro­dy­tos pro­por­ci­jos – tik gai­rės):

1/2 a. š. mi­so pas­tos, iš­tir­pin­tos 2 v. š. van­dens 5 a. š. se­za­mų pas­tos ●● 3 v. š. ko­ko­sų pie­no ●● 0,5 a. š. me­daus ●● išs­paus­tos čes­na­ko skil­te­lės ar­ba 1 a. š. mil­te­lių ●● ža­lio­sios cit­ri­nos sul­čių ●● ●●

kre­ve­tes: jas tie­siog mi­nu­tę ki­tą rei­kė­tų pa­šil­dy­ti – ap­kep­ti įkai­tin­to­je kep­tu­vė­je (kai­ti­ni­mo truk­mė prik­lau­so nuo to, ar jos ža­lios, ar vir­tos). Jei­gu nau­do­si­te tu­ną, jį ge­rai nu­sau­si­ nę ir įt­ry­nę pries­ko­niais dė­ki­te į stip­riai įkai­tin­tą kep­tu­vę ir ap­kep­ki­te iš abie­jų pu­sių po ke­lias mi­nu­tes. Svar­bu tu­no ne­per­kep­ti – vi­du­je žu­vis tu­rė­tų lik­ti ža­lia. Ke­pi­mo lai­kas daž­niau­ siai prik­lau­so nuo keps­niu­ko sto­rio, bet ge­riau­sia kep­ti nuo pu­sant­ros iki dvie­ jų su pu­se mi­nu­tės iš kiek­vie­nos pu­sės. Aš mėgs­tu ge­ro­kai pa­kel­ti tem­pe­ra­tū­ rą, kad išo­rė­je pask­rus­tų, o vi­du­je tu­nas lik­tų sul­tin­gas, drėg­nas. Mes val­go­me taip: kiek­vie­nas į du­be­ nė­lį įsi­de­da no­ri­mų prie­dų ir už­si­pi­la sul­ ti­nio. Su­val­gę sul­ti­nį, ant dug­no li­ku­sius ing­re­dien­tus laz­de­lė­mis val­go­me mir­ky­ da­mi į se­za­mų sėk­lų pa­da­žą. 43

S t i­l i a u s u ž­ra­ š a i

Kas tu, mo­te­rie,

nu­vi­lio­ju­si ma­no vy­rą?

Jau­na mer­gi­na nu­siun­tė mei­lu­žio žmo­nai sa­vo in­ty­maus tri­kam­pio nuot­rau­ką su prie­ra­šu: „Da­bar jis mė­gau­ja­si tuo.“ Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­ duo­ti, ko­kiam so­cia­li­niam sluoks­ niui prik­lau­so ši drą­suo­lė. Taip vul­ga­riai ga­lė­tų pa­sielg­ti tik pro­ vin­cia­lė be jo­kių mo­ra­lės skru­pu­lų? La­bai klys­ta­te, nes sve­ti­mo su­tuok­ ti­nio va­gi­lė – vi­sai ki­to­kia mo­te­ris!

VIK­TO­RI­JA KU­LIO­MI­NA

T

Tink­la­raš­čio gy­va­sin­ter­viu.com auto­rė

en­ka sus­to­ti, įk­vėp­ti, išk­vėp­ti ir kons­ta­tuo­ti: nors nau­ja­me­ čiai fe­jer­ver­kai iš­sisk­lai­dė dan­ gu­je, va­di­na­ma­sis Lie­tu­vos eli­ tas net ne­ke­ti­na sus­to­ti sprog­din­da­mas pa­do­ru­mo ri­bas. Neatsk­lei­siu ap­ra­šo­mų žmo­nių var­dų ir pa­var­džių, bet jū­sų mo­ra­li­niam teis­mui 44

pa­teik­siu tik­ras is­to­ri­jas iš jų gy­ve­ni­mo. Vie­nos gar­sios šei­mos gy­ve­ni­mą jau dau­ge­lį me­tų ap­ra­šo ma­din­gi žur­na­lai, o TV žur­na­lis­tai ko­ne kau­na­si dėl išs­kir­ ti­nio in­ter­viu. Tai – lie­tu­viš­ka di­nas­ti­ja, gar­sė­jan­ ti pui­kiu sko­niu, tur­tais ir vie­šo­mis kal­ bo­mis apie aukš­tą mo­ra­lę. Jis, ži­no­mas vy­ras, ve­dęs ir augi­nan­tis vai­ką, su­ko­si sa­vo gar­sios šei­mos vers­le ir dar stu­di­ja­ vo ma­gist­ran­tū­ro­je pres­ti­ži­nia­me vers­ lo uni­ver­si­te­te. Bū­tent ten ir su­ti­ko ją – mer­gi­ną iš ne ma­žiau tur­tin­gos šei­mos. Ji aki­mirks­ niu su­su­ko vy­ru­kui gal­vą, o gal vis­kas įvy­ko at­virkš­čiai, bet ro­ma­nas pra­si­dė­ jo tik­rai aud­rin­gai.

Kai žmo­na iš drau­gės su­ži­no­jo, kas vyks­ta jai už nu­ga­ros, ne­pa­ti­kė­jo, bet mei­lu­žė nusp­ren­dė, kad šią klai­dą rei­kia iš­tai­sy­ti. Pas­kam­bi­no su­tuok­ti­nei ir pra­ ne­šė: pa­kuo­kis la­ga­mi­nus, nes jos na­mai nuo šiol tu­rės nau­ją šei­mi­nin­kę. Žmo­na nusp­ren­dė ne­pa­si­duo­ti, to­dėl pri­rė­mu­si vy­rą prie sie­nos iš­pe­šė pa­ža­dą iš­sau­go­ti šei­mą. Vi­sa tai vy­ko per Kū­čias. Li­kus ke­lioms va­lan­doms iki Nau­jų­ jų va­ka­rie­nės vy­ras tie­siog at­sis­to­jo nuo sta­lo ir din­go tarp­du­ry­je. Bu­vo dau­giau nei aki­vaiz­du – jis išė­jo pas mei­lu­žę, ku­ ri laik­ro­džiui mu­šant vi­dur­nak­tį at­siun­tė žmo­nai sa­vo nuo­gos va­gi­nos nuot­rau­ką. Kas nu­ti­ko? Ar pa­sau­lis išp­ro­tė­jo? O gal žmo­nių sta­tu­sas ir gar­si pa­var­dė nė­ 2021 01 12

ku­ri sa­vo­tiš­kai bau­džia jį už neiš­ti­ki­my­ bę (sup­rask, iš­mel­žia pi­ni­gų ar­ba bran­ gių do­va­nų), o skir­tis vi­sai nep­la­nuo­ja. Šios is­to­ri­jos mo­ra­las pap­ras­tas ir ba­ na­lus: ne vis­kas auk­sas, kas auk­su ži­ba. Trau­muo­ta žmo­gaus psic­hi­ka ne­tu­ri so­ cia­li­nio sluoks­nio. Vai­kys­tę tu­rė­jo­me vi­si, o jo­je ga­lė­jo nu­ tik­ti keis­tų, žiau­rių da­ly­kų, ku­rie vė­liau vir­to is­to­ri­ja, kai pa­do­rios šei­mos at­ža­la su­gal­vo­jo, kad nuo­gas tarp­ko­jis – pui­kus gink­las at­ker­šy­ti ki­tai jai nie­ko blo­ga ne­ pa­da­riu­siai mo­te­riai. Ar tik­rai mei­lė­je kaip ka­re – vi­sos prie­mo­nės leis­ti­nos?

123rf.com

N

ra aukš­tos mo­ra­lės ar el­ge­sio ga­ran­ti­ja? Daž­nai gir­di­me, kad la­bai daug le­mia iš­si­la­vi­ni­mas, bet šie rea­lios gy­ve­ni­mo dra­mos vei­kė­jai mo­kė­si ge­riau­sio­se įs­ tai­go­se, jie šyp­so­jo­si žur­na­luo­se prie sa­ vo pir­ki­nių, pa­sa­ko­jo apie išs­kir­ti­nį gy­ ve­ni­mo bū­dą ir... puo­se­lė­ja­mas ver­ty­bes. So­cia­li­niuo­se tink­luo­se juos se­kė tūks­ tan­čiai... Tad ko­dėl to­kia idi­lė vie­ną die­ ną du­žo į ši­pu­lius? Mei­lu­žė ta­po ant­rą­ja žmo­na, pa­vog­ tam vy­rui ji pa­gim­dė vai­ką ir sie­kia kū­ rė­jos kar­je­ros, kol jos su­me­džio­tas gro­bis mirks­ta ka­zi­no ir to­liau laks­to pas mei­lu­ žes. Gy­ve­ni­mas pa­vy­ko? Tik ku­riam iš jų? Šią in­ty­mią is­to­ri­ją išt­rau­kiau iš slap­ tų fai­lų sei­fo, nes praė­jo se­na­ties ter­ 2021 01 12

Kai žmo­na iš savo drau­ gės su­ži­no­jo, kas vyks­ta jai už nu­ga­ros, ne­pa­ti­kė­ jo, bet mei­lu­žė nusp­ren­ dė, kad šią klai­dą rei­kia iš­tai­sy­ti. Pas­kam­bi­no su­tuok­ti­nei ir pra­ne­šė: susipa­kuo­k la­ga­mi­nus. mi­nas – tai nu­ti­ko prieš ke­le­tą me­tų, aš dar spė­jau su­si­pa­žin­ti su ki­ta, nau­ jes­ne (ir jau­nes­ne!), šio vy­ro mei­lu­že. Ji pa­sa­ko­jo, kaip my­li­ma­sis guo­džia­si dėl per­se­kio­jan­čios ant­ro­sios žmo­nos,

o­riu pa­si­da­lin­ti dar vie­na pa­na­šia dra­ma. Stu­di­jų pra­džio­je te­ko at­si­ tik­ti­nai su­ži­no­ti in­ty­mią pas­lap­tį apie vie­no Lie­tu­vos mies­te­lio me­ro duk­rą. Ma­no pa­žįs­ta­mas su­si­pa­ži­no su šia ža­ via mer­gi­na, ku­ri kaip ir jis at­vy­ko stu­di­ juo­ti į sos­ti­nę. Juo­du vie­nas ki­tam pa­ti­ko, nuė­jo į vie­ną pa­si­ma­ty­mą. O ta­da mer­gi­na jį pak­vie­tė į sa­vo gim­ti­nė­je vy­ku­sį gran­dio­ zi­nį va­ka­rė­lį be jo­kių ta­bu, nes tė­vai iš­vy­ ko atos­to­gų į už­sie­nį ir pa­li­ko lais­vą plo­tą. Jis da­ly­va­vo, vis­kas bū­tų ge­rai, bet žmo­nės į jį ten keis­tai ži­ūrė­jo. Grį­žęs į Vil­nių vai­ki­nas ga­vo elekt­ro­ni­nį laiš­ką su įro­dy­mais, kad jo sim­pa­ti­ja, me­ro duk­ra, fil­muo­ja­si por­nog­ra­fi­niuo­se fil­muo­se. Pa­me­nu, sė­dė­jo­me po „per­ži­ūrų“ ant suo­liu­ko, ty­liai ste­bė­jo­me ba­lan­džius, ne­ga­lė­jo­me su­vok­ti, ko­dėl gra­ži mer­ gi­na, ku­ri, mū­sų nuo­mo­ne, tu­ri vis­ką, ga­lė­jo ši­taip elg­tis. Kas jai nu­ti­ko, kad sa­vy­je at­ra­do to­kį sek­sua­li­nio eks­hi­bi­ cio­niz­mo po­rei­kį? Psic­ho­lo­gai sa­ko, kad tai ga­li reikš­ti užs­lėp­tą kon­ku­ren­ci­ją su mo­ti­na, ku­ri ga­li at­si­ras­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių. Pa­ vyz­džiui, ma­ma bu­vo neiš­ti­ki­ma tė­vui ir duk­ra tai su­ži­no­jo, to­dėl vi­sais bū­ dais mė­gi­no ap­sau­go­ti tė­vą. Taip pat tai ga­li bū­ti pa­sek­mė vai­kys­ tė­je pa­tir­tos prie­var­tos. To­dėl klai­da bū­ tų vis­ką va­din­ti išk­r y­pu­sia pri­gim­ti­mi ar pot­rau­kiu, ku­rio ne­sup­ran­ta ap­lin­ ki­niai. Yra to­kia teo­ri­ja, kad praei­ties skau­du­liai iš­ny­ra keis­čiau­siu ir ne­ti­kė­ čiau­siu bū­du tam, kad juos pa­ga­liau iš­ jaus­tu­me, iš­si­g y­dy­tu­me ir pa­leis­tu­me. Tie­sa, daž­nai tam vien mū­sų pa­čių pas­tan­gų ne­pa­kan­ka, to­dėl ten­ka kreip­ tis į spe­cia­lis­tus. 45

Ž A I­BO IN­T E R ­VIU

– Ko­kią gar­se­ny­bę no­rė­tu­mė­te pak­vies­ti į pa­si­ma­ty­mą? – Ni­co­le Kid­man, nes ji – ma­no my­ li­miau­sia ak­to­rė. Tu­riu jai la­bai daug klau­si­mų! – Jei ne­bū­tu­mė­te tuo, kuo esa­te, kuo no­rė­tu­mė­te tap­ti? – Ve­te­ri­na­re. – Kur, jei ne Lie­tu­vo­je, no­rė­tu­ mė­te gy­ven­ti? – Is­pa­ni­jo­je. Ten nuos­ta­bi gam­ta, mais­tas, oras, žmo­nės, kal­ba. – Drą­siau­sias spren­di­mas? – Sto­ti į Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ją. – Įsi­min­ti­niau­sias nuo­ty­kis? – Lei­di­ma­sis su sli­dė­mis juo­dą­ja (pa­ vo­jin­giau­sia ir su­dė­tin­giau­sia) tra­sa. – Ką vi­sa­da ga­li­ma ras­ti jū­sų šal­ dy­tu­ve? – Daug įvai­rių dar­žo­vių. – Vai­siai ar sal­du­my­nai? – Vai­siai ir sal­du­my­nai.

– Kas jus įk­ve­pia gy­ven­ti? – Mei­lės jaus­mas, vy­ras, tė­vai, drau­ gai, mėgs­ta­mas dar­bas. – Kaip atk­reip­ti jū­sų dė­me­sį? – Nuo­šir­džiai nu­si­šyp­so­ti ar pa­sa­ky­ ti sma­gų ir taik­lų juo­ke­lį. – Koks pa­tin­ka pa­tie­ka­las? – Oi, kaip da­bar mie­lai su­val­gy­čiau tik­ rų tai­lan­die­tiš­kų „Green Pa­paya Sa­lad“! – Mėgs­ta­miau­sias aro­ma­tas? – Ja­po­ni­nių lau­re­nių. – Ge­riau­sia gau­ta do­va­na? – Ke­lio­nės į Tai­lan­dą bi­lie­tai. – Jei pa­sau­ly­je yra ro­jus, tai... 46

– ... jis yra ten, kur esa­me mes ir kur jį pa­tys kas­dien ku­ria­me.

– Ko­kia kny­ga ar fil­mas la­biau­ siai įsi­mi­nė? – Įsi­min­ti­niau­sias fil­mas – Lar­so von Trie­ro „Dog­vi­lis“, o kny­ga – Han­nah Kent „Pas­ku­ti­nės apei­gos“.

– Be ko die­na pra­ras­tų pras­mę? – Be tos die­nos tiks­lo.

– Koks jū­sų te­le­fo­no dar­ba­lau­kis? – Kriok­lys – nuot­rau­ka iš ke­lio­nės į Ba­lį.

– Kaip at­si­pa­lai­duo­ja­te? – Skai­ty­da­ma kny­gas, spor­tuo­da­ma.

– Ko­kią kos­me­ti­ką nau­do­ja­te? – Kruopš­čiai at­rink­tą ir re­ko­men­ duo­tą der­ma­to­lo­go.

– Kas pa­de­da ko­vo­ti su nei­gia­mo­ mis emo­ci­jo­mis? – Jo­ga ir po­kal­bis su ar­ti­mai­siais. – Blo­giau­sias įp­ro­tis? – Spor­tuo­jant ki­tiems aiš­kin­ti, ką ne­tai­syk­lin­gai da­ro. – Ką nau­jo no­rė­tu­mė­te iš­mok­ti? – Gro­ti lū­pi­ne ar­mo­ni­kė­le.

– Mei­lė – tai... – Kas­die­nis rū­pi­ni­ma­sis, nuo­la­ti­nis dė­me­sys, tik­ras ap­ka­bi­ni­mas. – Kaip jus tu­rė­tų ver­tin­ti ir pri­ si­min­ti ki­ti žmo­nės? – Ne pa­vir­šu­ti­niš­kai, o kaip įma­no­ma ob­jek­ty­viau – taip, kaip pa­tys žmo­nės no­ rė­tų bū­ti ver­ti­na­mi ir pri­si­me­na­mi. 2021 01 12

Eg­lė Rim­še­lė

Ma­li­naus­kai­tė-Ru­dzie­nė (35 m.), ak­to­rė

indrė šlikaitė

Gab­rie­lė

– Mėgs­ta­miau­sias po­sa­kis? – Kas bus, kas ne­bus, bet Gab­rie­lė nep­ra­žus.

kr y ž i až o d i s

Išsprendę kryžiažodį sužinosite frazę ar žodį, užšifruotą skaičiais pažymėtuose langeliuose. Atsakymą siųskite el. paštu kryziazodis@lrytas.lt. Būtinai nurodykite vardą, pavardę, el. paštą, miestą ir telefono numerį.

Kryžiažodžio sudarytojas Valentinas Garadauskas, tel. 8 685 47 322.

„Stiliaus“ 1 numeryje spausdinto kryžiažodžio atsakymai: Vertikaliai: Dunst. Mažai. Smagu. Aslos. Sykai. Usnis. Virsta. Ibai. Rudas. Kančia. Ligi. Menė. Aula. Lygmė. Jauni. Liepa. Švaru. Išauš. Rasė. Aistra. Tankai. „Paypal“. Onasis. Abatai. Kleišė. Inai. Asamas. Dubysa. Malėja. Okara. Arket. Skonį. Sija. Horizontaliai: Kukavimas. Ryklys. Žiba. Laukai. Smaragdo. Dangai. Ateisiu. Skaičius. Alėja. Lašai. Gauta. Dekada. Minas. Mėsinė. Papuoš. Tarka. Badymas. Balionas. Supas. Karkvabalis. Atsilaiko. Mylėsi. Ensas. Eilėraštį. Samana. Atsakymas-raktas: manipuliatorius. „Stiliaus“ 50 numeryje spausdinto kryžiažodžio konkurso laimėtojai: Irena Levickienė (Telšiai), Romualda Simanavičienė (Vilkaviškis), Rugilė Turlaitė (Kaunas).

47

horoskopas

Astrologės

Pal­mi­ros prognozės sausio 12–18 die­no­ms Avinas

(03 21–04 20)

Ant­ra­die­nis kri­ti­nis. Ga­li žlug­ti svar­ būs pla­nai, nes part­ne­riai ar še­fas pa­keis nuo­mo­nę, net virs prie­šu. Tik nes­ku­bė­ki­ te plau­kų nuo gal­vos rau­tis – dar šią sa­ vai­tę at­si­ras pro­gų vis­ką pak­reip­ti no­ri­ma link­me. Ki­taip kal­bant, ga­li­ma ne­sėk­mė dar­be ar bend­rau­jant su svar­biu žmo­gu­ mi nė­ra fa­ta­liš­ka – tai pa­tai­so­ma. Su­lau­ki­te penk­ta­die­nio, šeš­ta­die­nio. Šios die­nos at­neš sėk­mę spren­džiant su­ dė­tin­gas prob­le­mas. Tai op­ti­ma­lus me­tas su­vok­ti ir įver­tin­ti sa­vo bei part­ne­rio jaus­ mus. Itin ro­man­tiš­kas šeš­ta­die­nio va­ka­ras. Bū­ki­te at­sar­gūs ver­tin­da­mi sa­vo pers­pek­ ty­vas sek­ma­die­nį, pir­ma­die­nį. 48

JAU­TIS

(04 21–05 20)

Sa­vai­tės pra­džio­je ga­li tek­ti su­si­dur­ ti su kli­ūti­mis, ap­lin­ki­nių prie­šiš­ku­mu, tie­sa, už­mas­kuo­tu, kai į akis šyp­so­ma­si. Ir tik nuo penk­ta­die­nio rei­ka­lai pak­r yps ge­res­ne link­me. Die­na bus tin­ka­ma dar­ be ki­lu­sioms prob­le­moms spręs­ti, ypač su­si­ju­sioms su jū­sų už­dar­biu. Sa­vait­ga­lį ga­li užk­lup­ti jaus­mai. Tai mei­lės die­nos – itin pa­lan­ku pa­si­ma­ty­ti su my­li­mu žmo­gu­mi, ver­ta pa­sik­al­bė­ti apie bū­si­mą šei­mą, vai­kus. Sa­vait­ga­lį už­si­mez­gęs nau­jas mei­lės ar at­gi­męs se­nas ry­šys ga­li iš es­mės pa­ keis­ti jū­sų gy­ve­ni­mą ir san­ty­kius su ar­ ti­mai­siais.

Dvyniai

(05 21–06 21)

Ant­ra­die­nį ga­li paaiš­kė­ti, kad aukš­ tų įver­ti­ni­mų ne­su­lauk­si­te iš ten, iš kur ti­kė­jo­tės, ir ne­gau­si­te no­ri­mo dar­bo pa­si­ūly­mo. Blo­giau­sia, kas ga­li nu­tik­ti sa­vai­tės pra­džio­je, – tai są­jun­gi­nin­kų, drau­gų ap­gau­lė, iš­da­vys­tė. Lau­kia net mei­lės iš­ban­dy­mai. Na, o jei taip neat­si­ tiks, sa­vo drau­gais, part­ne­riais, my­li­mu as­me­niu ga­li­te drą­siai kliau­tis atei­ty­je. Nuo penk­ta­die­nio im­ki­tės svar­bių rei­ ka­lų. Penk­ta­die­nio va­ka­ras – sa­vo­tiš­ka li­ ki­mo do­va­na įsi­my­lė­ju­siems. Jei ne­ti­kė­ tai už­si­megz­tų nau­jas ry­šys, jū­sų lauk­tų aud­rin­gi jaus­mai. Pa­sis­ten­ki­te sa­vait­ga­lį pra­leis­ti svei­kai ir ge­rai pail­sė­ti. 2021 01 12

Vėžys

(06 22–07 22)

Įtemp­ta sa­vai­tė – neat­sar­giu žo­džiu, neap­gal­vo­tu spren­di­mu veik­lo­je, as­me­ ni­niuo­se san­ty­kiuo­se ga­li­ma su­griau­ ti sėk­mę. Tai lai­kas, kai ga­li nu­ken­tė­ti pro­fe­ si­nis pres­ti­žas, – ar­ba nie­ko ne­da­r y­ ki­te, ar­ba su­siim­ki­te ir pa­da­r y­ki­te tai itin at­sa­kin­gai (ki­taip at­si­ras žmo­nių, ku­rie su­komp­ro­mi­tuos jus vir­ši­nin­ko aky­se pra­neš­da­mi apie klai­das, ta­ria­ mą neiš­ma­ny­mą). Jo­kiu bū­du ne­siaiš­kin­ki­te san­ty­kių su va­do­vy­be. Šeš­ta­die­nio va­ka­ro nuo­tai­kos bus sub­ti­lios: jau­si­te, jog ar­tė­ja kai kas švie­ saus, nuos­ta­baus, žieb­sis nau­jos vil­tys. Ti­kė­ti­na, jog jos ims pil­dy­tis iš kar­ to, – tai ne­pap­ras­tų pa­žin­čių ir reikš­ min­gų ro­man­tiš­kų pa­si­ūly­mų me­tas. Ta­čiau sek­ma­die­nis, pir­ma­die­nis – ap­ gau­lin­gos die­nos, jos ga­li nu­vil­ti.

Liūtas

(07 23–08 22)

Su­dė­tin­ga sa­vai­tė: ne­pa­lan­ki nei svar­ biems su­si­ti­ki­mams, nei veik­lai apsk­ri­tai. Ypač komp­li­kuo­tas ant­ra­die­nis – tuš­čia lauk­ti sėk­mės ir gre­sia vir­ši­nin­ko ne­ma­ lo­nė be aiš­kios prie­žas­ties... Ir la­biau rei­ kė­tų pa­sau­go­ti sa­vo svei­ka­tą. Penk­ta­die­nį im­si­te at­si­gau­ti. At­si­ras ne­ti­kė­ta išei­tis, nau­ja ga­li­my­bė su­si­tar­ ti. Ir ne tik dar­bo klau­si­mais. Aiš­kin­ki­ tės nesk­lan­du­mus su my­li­mu as­me­niu. Be­je, sek­ma­die­nis bei pir­ma­die­nis su­dė­tin­gi – bū­ki­te kuk­les­ni, ne­per­ver­ tin­ki­te sa­vo ga­li­my­bių.

Mergelė

(08 23–09 22)

Pir­ma sa­vai­tės pu­sė pa­tik­rins jū­sų su­ge­bė­ji­mus nar­dy­ti tarp po­van­de­ni­nių ri­fų... Ma­žiau ti­kė­ki­te gra­žiais pa­ža­dais, ta­čiau ne­su­reikš­min­ki­te ir ga­li­mos kri­ti­ kos. Ne lai­kas įta­ri­nė­ti my­li­mą as­me­nį. Bū­ki­te ati­des­ni vai­kams, tie­sa, ven­ ki­te griež­tų auk­lė­ji­mo prie­mo­nių. Sa­vait­ga­lį ga­li tek­ti ap­sisp­ręs­ti dėl pa­si­rin­ki­mo mei­lė­je, slap­tų san­ty­kių. Tam pa­lan­kiau­sias lai­kas – šeš­ta­die­nio va­ka­ras, sek­ma­die­nio ryt­me­tys. Sek­ma­die­nis bei pir­ma­die­nis – ne­ ti­ku­sios die­nos po­kal­biams dėl dar­ bo rei­ka­lų. 2021 01 12

SVARS­TYK­LĖS

(09 23–10 23)

Gau­tais as­me­ni­niais bei da­ly­ki­niais pa­si­ūly­mais pir­mą sa­vai­tės pu­sę la­bai ne­si­džiau­ki­te – tai ga­li suž­lug­dy­ti. Na, o jei su­lauk­si­te ge­ro už­sa­ky­mo, nau­din­gų klien­tų, bū­ki­te itin ati­dūs at­ lik­da­mi su­tar­tą dar­bą: tai bus ne­leng­ vas jū­sų pro­fe­si­nių su­ge­bė­ji­mų pa­tik­ ri­ni­mas. Nep­la­nuo­ki­te ir su­dė­tin­gų, sun­kių dar­bų, ke­lio­nių. At­si­gau­si­te nuo penk­ta­die­nio – tą­ dien ga­li nu­si­šyp­so­ti ne­ti­kė­ta lai­mė ne tik šir­dies, bet ir da­ly­ki­niuo­se, fi­nan­ si­niuo­se rei­ka­luo­se. Tiks ieš­ko­ti nau­jų pa­ja­mų šal­ti­nių, in­ves­tuo­to­jų, rė­mė­jų.

SKOR­PIO­NAS

(10 24–11 22)

Tai rim­tų (gal­būt ir pri­vers­ti­nių) ap­ sisp­ren­di­mų sa­vai­tė. Ga­li tek­ti kai ką bran­gaus paau­ko­ti, at­si­sa­ky­ti to, ko il­ gai sie­kė­te... Bū­ki­te lanks­tūs, ven­ki­te at­vi­ros konf­ron­ta­ci­jos. Prieš priim­da­ mi spren­di­mą ap­gal­vo­ki­te ir ga­li­mus at­sit­rau­ki­mo bū­dus. Ant­ra sa­vai­tės pu­ sė ypač pa­vo­jin­ga, ga­li­te at­si­dur­ti per plau­ką nuo pra­lai­mė­ji­mo, bet tei­sin­gu žings­niu lai­mė­ti lem­tin­gą ko­vą. Tad sa­vai­tei bai­gian­tis bū­ki­te at­sar­ gūs – pa­tik­lu­mas pa­kenks. Ne vis­kas bus taip, kaip ža­da­ma, ir gau­tais pa­siū­ly­mais var­gu ar ga­lė­si­te pa­si­nau­do­ti – nes­ku­ bė­ki­te džiaug­tis ga­vę pa­sa­kiš­kų pa­si­ ūly­mų, juo­lab ne­ri­zi­kuo­ki­te pi­ni­gais.

Šaulys

(11 23–12 21)

Šią sa­vai­tę el­ki­tės san­tū­riau tvar­ky­ da­mi pi­ni­gi­nius, tur­to rei­ka­lus – bū­si­te lin­kę į neap­gal­vo­tus veiks­mus. Ypač ant­ ra­die­nį, tre­čia­die­nį nie­ko rim­ta net­var­ ky­ki­te ir ne­si­karš­čiuo­ki­te tiek spręs­da­mi fi­nan­si­nes prob­le­mas, tiek aiš­kin­da­mie­ si san­ty­kius su sa­vo po­ra. Nu­si­ra­min­ ki­te – pri­si­šauk­ti sky­r y­bas bus leng­va. O štai penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį lau­kia lai­min­gi ne­ti­kė­tu­mai, po ku­rių atei­na lai­min­gos per­mai­nos. Šio­mis die­no­mis ga­li­mas ne­ti­kė­tas su­si­ti­ki­mas su žmo­ gu­mi, ku­rį kaž­ka­da my­lė­jo­te, – jaus­ mai ga­li at­g y­ti. Sek­ma­die­nį ras­ki­te lai­ko ir ra­miam poil­siui. Pir­ma­die­niui nie­ko svar­baus nep­la­nuo­ki­te.

Ožiaragis

(12 22–01 19)

Pa­vo­jin­gų ap­sisp­ren­di­mų me­tas: bū­ ki­te ap­dai­rūs – jo­kių avan­ti­ūrų. Neuž­ sig­rieb­ki­te per daug veik­lo­je, ne­ri­zi­ kuo­ki­te in­ves­tuo­da­mi pi­ni­gus. De­rė­tų la­biau pa­sau­go­ti svei­ka­tą ir dar­nius san­ ty­kius – tiek dar­be, tiek na­mie. Pa­di­dės konf­lik­tų, trau­mų, ava­ri­jų ti­ki­my­bė. Penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį kreip­ki­tės pa­ gal­bos į drau­gus, gi­mi­nai­čius – jie sup­ ras ir pa­rems (ne tik mo­ra­liš­kai). Šeš­ta­ die­nio va­ka­ras, sek­ma­die­nio ryt­me­tys ku­pi­ni il­ge­sio – bus ma­lo­nu pri­si­min­ ti, kaip pra­si­dė­jo jū­sų mei­lės ro­ma­nas... Be­je, šio­mis die­no­mis ga­li iš­si­pil­dy­ti ir di­de­lis, tie­siog šven­tas slap­tas no­ras.

Vandenis

(01 20–02 18)

Su­dė­tin­gi ant­ra­die­nis, tre­čia­die­nis, ket­vir­ta­die­nis – šio­mis die­no­mis ne­rei­ kė­tų bend­rau­ti su vir­ši­nin­kais, ko nors iš jų pra­šy­ti. Taip pat nes­ku­bė­ki­te ap­ sisp­ręs­ti tiek veik­lo­je, tiek as­me­ni­niuo­se san­ty­kiuo­se – tin­ka­mą išei­tį ra­si­te ne­ bent sa­vai­tei bai­gian­tis. Tad nes­ku­bė­ ki­te sa­ky­ti nei „taip, nei „ne“ ir bū­ki­te pa­kan­tes­ni ar­ti­mie­siems – ma­žiau lū­ kes­čių, ma­žiau rei­ka­la­vi­mų. Bū­ki­te at­ sar­ges­ni ke­ly­je – ga­li­mos ava­ri­jos. Penk­ta­die­nį ne­ti­kė­tai vis­kas pa­si­suks jū­sų nau­dai ir bū­si­te ma­lo­niai nus­te­ bin­ti, kad vis­kas bu­vo tik aud­ra ar­ba­tos stik­li­nė­je. Sa­vait­ga­lį ne­sis­ten­ki­te efek­ tin­gai pa­si­ro­dy­ti – iki gim­ta­die­nio ver­ ta pa­g y­ven­ti še­šė­ly­je.

žuvys

(02 19–03 20)

Nuo ant­ra­die­nio pa­sa­ky­ki­te sau „stop“. Bū­ki­te at­sar­ges­ni, dip­lo­ma­tiš­kesni, ki­taip ga­li­te ne­tek­ti to, ką esa­te įgi­ję. Pa­vo­jin­ gas me­tas, kai neap­gal­vo­tu veiks­mu ga­li­ te suž­lug­dy­ti svar­bų rei­ka­lą. Ne­si­ti­kė­ki­te iš For­tū­nos ma­lo­nių, pa­lai­ky­mo iš as­me­ nų, ku­rie vi­sa­da bu­vo jū­sų pu­sė­je. Ver­čiau pa­si­ruoš­ki­te ne itin ma­lo­nioms staig­me­ noms – bū­tent tai pa­de­da iš­veng­ti ne­ma­ lo­nu­mų (juk bė­da atei­na ne­ti­kė­tai). Si­tua­ci­ja ims rim­ti penk­ta­die­nį. Itin nau­din­gas ga­li bū­ti šeš­ta­die­nio va­ka­ras. Tai lai­kas, kai pap­ras­ta su­si­tai­ky­ti, kai leng­vai įti­ki­na­me sa­vo tei­su­mu ir įgy­ja­ me pa­ra­mą. Vėl su­dė­tin­gi, konf­lik­ti­niai sek­ma­die­nis, pir­ma­die­nis. 49

P. S .

Ita­li­jo­je gy­ve­nan­ti bu­vu­sio žal­gi­rie­čio Broc­ko Mo­tu­mo žmo­na Mar­ty­na įsi­ti­ki­nu­si – vi­so­se gy­ve­ni­mo si­tua­ci­jo­se rei­kia šyp­so­tis.

Pa­ro­dyk sa­v e Daugiau naujienų – stilius.lrytas.lt

„Tek­sa­so žie­mos“, – pui­kiu oru Ame­ri­ko­je pa­si­džiau­gė krep­ši­nin­ko Da­riaus Son­ gai­los žmo­na Gin­ta­rė.

@zurnalasstilius Gar­sus mo­de­lis Kris­ti­na Tuč­ku­tė pa­si­puo­šė kai­li­ne ke­pu­re.

Lenk­ty­ni­nin­kas Be­ne­dik­tas Va­na­gas Da­ka­re va­ži­nė­ja­si ir... pas­pir­tu­ku!

50

Nau­jus me­tus dai­ni­nin­kė Gin­ta Bi­ku pra­dė­jo džiaug­ da­ma­si snie­gu ir... ap­si­juo­su­si vien rankš­luos­čiu.

2021 01 12

Odos grožis – jos maitinimo iš vidaus rezultatas

DŽIAUGIASI

GRAŽIA ODA

Dortė dirba grožio paslaugų srityje ir puikiai žino, kad su amžiumi oda, deja, sensta. „Dėl šios priežasties nusprendžiau pasirūpinti savo oda, kad ji ilgiau išliktų gražesnė ir skaistesnė. Keletas mano kolegių ir klienčių rekomendavo Skin Care™ Collagen Filler. Jis man labai patinka. Džiaugiuosi savo gražia oda.“

Dortei – 50 metų, ji dirba grožio salone. „Žinau daugybę produktų odai. Kadangi su amžiumi oda, deja, sensta, svarbu tinkamai ja rūpintis. Tai daryti rekomenduoju visiems savo klientams, o ir pati stengiuosi tinkamai prižiūrėti savo odą.“

kad tai mano odai tinka, todėl ir toliau jį vartosiu. Esu labai laiminga, nes mano oda atrodo gražiai, ji spindi, yra normalaus drėgnumo ir elastingumo.“

KOLAGENAS

Kolagenas – tai siūlų pavidalo baltymas, kuris sudaro 75–80 proc. struktūrinių odos elementų svorio, todėl jo kiekio ir būklės pokytis organizme atsispindi odos išvaiz„Jaunystėje labai daug laiko praleisdavau doje. Nykstant kolagenui ir silpstant jo saulėje, degindavausi. Tad mano odą tikrai sintezei atsiranda raukšlių. paveikė saulės spinduliai. Prieš 2 metus nusprendžiau, kad oda reikia pasirūpinti KUR ĮSIGYTI? iš vidaus. Turiu keletą kolegių ir klienčių, Vaistinėse, kurios man rekomendavo išbandyti augainterneto parduotuvėje linį kompleksą odai su jūrinės kilmės kolagenu Skin Care Collagen Filler.“ www.newnordic.lt

ODOS PRIEŽIŪRA IŠ VIDAUS SU SKIN CARE™ COLLAGEN FILLER

LABAI PATENKINTA SAVO ODOS BŪKLE

arba užsisakyti telefonu

„Skin Care Collagen Filler be pertraukų vartoju jau beveik 2 metus ir tikrai jaučiu,

REKLAMA

JI U NA

A EN

(8 37) 22 20 23

Maisto papildas

! „New Nordic“ sukūrė naujus produktus odai, puoselėjančius ją iš išorės. Tai drėkinamasis kremas Natural Magic™ Anti-Ageing Cream bei drėkinamasis ir stangrinamasis paakių kremas Amazing Eye™ Cream. Skin Care Collagen Filler tabletės, Natural Magic™ Anti-Ageing Cream ir Amazing Eye™ Cream – tai grožio iš vidaus ir išorės (BEAUTY IN & OUT) sinergija. Augalinių ekstraktų pagrindu sukurti kremai odą drėkina, suteikia jai stangrumo ir elastingumo. Dermatologiškai patikrinta.

Natural Magic™ Anti-Ageing Cream ir Amazing Eye™ Cream galite įsigyti interneto parduotuvėje www.newnordic.lt, užsisakyti telefonu (8 37) 22 20 23, taip pat ieškokite didžiosiose EUROVAISTINĖSE ar www.eurovaistine.lt.

KAIP SKIN CARE™ COLLAGEN FILLER VEIKIA?

Medžiagos, esančios Skin Care™ Collagen Filler sudėtyje, maitina įvairius kūno audinius, taip pat ir veido odos struktūras. Sudėtyje yra jūrinės kilmės kolageno, vitamino C, antioksidantų: elago rūgšties iš granatmedžių vaisių, likopeno iš pomidorų, astaksantino iš dumblių, piperino. Vitaminas C padeda palaikyti normalų kolageno, kuris reikalingas normaliai odos funkcijai, susidarymą, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Taip pat svarbu įvairi, subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

StikliĹł g. 9 / Gaono g. 10, Vilnius Tel. +370 683 331 31