Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba

Veikimo laikas 2022 m. rugpjūčio 1 d.–dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Karinės jūrų pajėgos
Rūšis Jūrų pėstininkai
Globėjas Kazimieras Nestoras Sapiega
Šūkis „Fuzilierių stiprybė – Narsa ir Dorybė!“
Vadovybė
Vadas kmdr. Mindaugas Andrulis
Simbolika
Tarnybos vėliava
Beretė

Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Karinių jūrų pajėgų sudėtyje.

Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos pagrindinis uždavinys – taikos, krizės ir ginkluoto konflikto metu vykdyti uosto ir priekrantės apsaugos bei gynybos funkcijas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Kuršių mariose ir Lietuvos teritorinės jūros priekrantės zonoje, siekiant užtikrinti uosto funkcionalumą nacionalinėms reikmėms ir sąjungininkų atvykimui, bei bendrų operacijų su NATO vykdymui.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnybos tradicijos ištakos paimtos iš LDK kariuomenės artilerijos generolo Kazimiero Nestoro Sapiegos 7-ojo fuzilierių regimento (pulko) suformuoto 1790 m. kovo 2 d. (dabar minima kaip Fuzilierių diena) iš Gardino karališkųjų rūmų apsaugos bataliono.[1]

Šiuolaikinėje Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnybos fuzilierius.

Lietuvoje nuo 1994 iki 1999 m. jūrų pėstininkų užduotis vykdė 7 Dragūnų Pamario gynybos batalionas priklausęs Karinėms jūrų pajėgoms dalyvavęs tarptautinėse operacijose ir pratybose, vėliau integruotas į Sausumos pajėgas.

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. siekiant panaikinti priekrantės ir uosto gynybos spragą bei atlikti kitas pavestas jūrų pėstininkams funkcijas, į vieną struktūrą sujungus KJP Povandeninių veiksmų komandą ir KJP Logistikos tarnybos Apsaugos kuopą buvo įsteigta ir dalinai suformuota Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba kurioje veikia dvi pėstininkų (fuzilierių) kuopos. Formuojant dalinio tradicijas dalinyje tarnaujančius karius pradėta vadinti jūrų fuzilieriais (jūrų pėstininkais), o pati tarnyba neoficialiai vadinama Fuzilierių batalionų.[2]

2023 m. gegužę Nidoje dislokuotas Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Apsaugos kuopos 3-asis pėstininkų (fuzilierių) būrys.[3]

2023 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neatlyginamai perdavė KJP greitaeigį gelbėjimo katerį Storebro SB90E P351 „Žaibas“ kuris bus naudojamas Seklių vandenų komandoje - vykdant patruliavimo, pajėgų apsaugos, žvalgybos, paramos nardymo užduotys.[4]

Vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • nuo 2022 m. komandoras Mindaugas Andrulis[3]

Taptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekiant vystyti pajėgumą pradėta žvalgytis į kitų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkų analogiškus padalinius.

Lietuvos ir Portugalijos jūrų fuzilieriai.

Portugalijos ir Lietuvos karines jūrų pajėgas sieja ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas – įkūrus Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Portugalijos jūrų pėstininkų (fuzilierių) korpusu[5], kurio fuzilieriai yra dislokuoti Lietuvoje nuo 2015 m. pagal NATO programą „Assurance Measures“[6]. Lietuvos ir Portugalijos fuzilieriai kartu dalyvauja įvairaus masto pratybose - 2024 m. kartu dalyvavo didžiausiuose Lietuvos karinio laivyno pratybose „Audros smūgis“ kurios buvo nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas“ - vykstant pratyboms į Lietuvą atvyko Portugalijos karinio laivyno vado viceadm. N. Ch. Ferreira kuris aplankė tarnybą.[5]

2023 m. lapkričio 14-16 d. Uosto ir priekrantės gynybos tarnyboje lankėsi Vokietijos karinio laivyno Jūrų bataliono delegacija. Delegacija detaliai susipažino su tarnyba ir jos uždaviniais, struktūra, perspektyvomis. Siekiant aktyviai bendradarbiauti su Vokietijos Jūrų batalionu, kuris aktyviai vysto Uosto apsaugos sistemas - vizito metu buvo abipusiai pasidalinta informacija apie Uosto apsaugos modulio sistemų vystymą, diskutuota apie bendradarbiavimo galimybes ir bendrų pratybų organizavimą artimiausiu laikotarpiu.[7]

2023 m. gegužės 16 d. Seklių vandenų komandos kariai baigė Vokietijos snaiperių kursus Hammelburgo kariniame poligone.

Apsaugos kuopos fuzilieriai.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą sudaro:

II-oji apsaugos kuopa ir Kranto gynybos būrys bus vystomas ateityje.[8]

Įranga ir ginkluotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seklių vandenų komandos kariai.
Apsaugos kuopos fuzilierius.

Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos yra aprūpinami ir ginkluojami pagal tarnybos padalinio funkcijas ir keliamas užduotys:

  • Povandeninių veiksmų ir Seklių vandenų komandų fuzilieriai yra aprūpinami specializuota įranga kuri dažnai atitinka specialiųjų padalinių standartus - vykdant laivų apžiūros ir šturmo funkcijas, priešakinį stebėjimą, išminavimą ir tarnybą karo laivuose.[9]
    Seklių vandenų komandos fuzilierius valdo bepilotį orlaivį.

Visi Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos kariai dėvi sausumos universalaus marginimo lauko uniformas.

Ginkulotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mercedes Benz GD – visureigis;
  • Unimog 4x4 – sunkvežimis;
  • DAF F218 series – sunkvežimis.
  • Storebro SB90E – greitaeigis patrulinis kateris:
    • P351 „Žaibas“[4]
  • „Jahu“ klasės U-700 greitaeigis patrulinis (desantinis) kateris (2 vnt. 2025 m.)[11];
  • Pripučiamos valtis kietu dugnu

Specializuota įranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bepiločiai orlaiviai;
  • Dugno stebėjimo įranga
  • Jūros dugno dronas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]