Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lengvoji atletika 1896 m. vasaros olimpinėse žaidynėse vyko keturias dienas. Iš viso dvylika rungčių buvo įtraukta į pirmosios lengvosios atletikos varžybų programą. Visos rungtys, išskyrus maratoną, vyko Panathinaiko stadione. Iš viso varžėsi 64 lengvaatlečiai iš 10 šalių.
Jungtinių Amerikos valstijų rinktinė, kurią sudarė 10 sportininkų, iškovojo devynis iš dvylikos galimų aukso medalius. Varžybose nepasiektas nei vienas pasaulio rekordas. Dalyviai dėl to kaltino netinkamus bėgimo takelius, kuriuose nebuvo įmanoma išvystyti didelio greičio. 100 m bėgimo atkrentamieji bėgimai tapo pirmosiomis vykdytomis olimpinių žaidynių varžybomis istorijoje. Pirmuoju apdovanotu olimpiados čempionu tapo trišuolininkas James Connolly. Disko metimas ir maratonas pirmą kartą vykdytas tarptautinėse varžybose.
Žaidynėse varžėsi 64 lengvaatlečiai iš 10 šalių: