Lapkričio 12

Lapkričio 12 yra 316-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 317-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 49 dienos.

(kol kas neįvestos)

Akvilė – Ašmantas – Juozapotas – Kristina – Kristinas – Renata – Teodoras

• 1919 – Priimtas Lietuvos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas.

• 1868 m. – Ana Misuna, baltarusių geologė, geomorfologė (m. 1922 m.).
• 1874 m. – Vincentas Vizgirda, Romos katalikų kanauninkas, kanonų teisės ir filosofijos mokslų daktaras, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius (m. 1966 m.).
• 1877 m.:
  • Antanas Vokietaitis, pedagogas ir chorvedys (m. 1950 m.).
  • Petras Šniukšta, teisininkas, Lietuvos valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. 1952 m.).
• 1891 m. – Vytautas Bendoravičius, Lietuvos karo gydytojas, pulkininkas leitenantas (m. 1958 m.).
• 1892 m. – Mykolas Karka, vargonininkas, pedagogas, dirigentas, kompozitorius (m. 1984 m.).
• 1900 m. – Leonas Taunys, Lietuvos kariuomenės kapitonas, pasipriešinimo judėjimo dalyvis (m. 1946 m.).
• 1907 m. – Jonas Žukas, vargonininkas virtuozas, pedagogas (m. 2004 m.).
• 1919 m. – Ambraziejus Jankus, literatas, visuomenės veikėjas.
• 1927 m. – Rimantas Siparis, Lietuvos operos solistas (bosas), režisierius, profesorius. Lietuvių dramos aktoriaus Juozo Sipario sūnus (m. 1990 m.).
• 1929 m. – Kazimieras Motieka, teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas^[1], politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (m. 2021 m.).
• 1932 m. – Jonas Kasnauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1937 m.:
  • Algimantas Bražinskas, Lietuvos kompozitorius (m. 2020 m.).
  • Petras Kaltenis, Lietuvos gydytojas pediatras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1943 m. – Danguolė Žiūkienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Vladimiras Boroninas, Lietuvos ir Visagino visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1948 m. – Povilas Blažys, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1949 m. – Ramutė Alytė Bastienė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m.:
  • Gintautas Antanas Murauskas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidutis Jonas Mickevičius, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Bronislovas Kaulakys, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
  • Vytautas Bakula, lietuvių dainininkas (bosas).
• 1952 m. – Rimantas Dapkus, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1956 m.:
  • Tatjana Kriliuvienė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vita Lesauskaitė, Lietuvos gydytoja internistė, geriatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
• 1959 m. – Jonas Pravilonis, pedagogas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Raimondas Keliuotis, Lietuvos pedagogas, Šiaulių raj. visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Gintaras Butkevičius, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Gintaras Pucas, pedagogas, Lietuvos ir Kretingos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1974 m. – Vaida Genytė-Marazienė, Lietuvos dainininkė (sopranas), laidų vedėja ir pedagogė, „Dainų dainelės“ laureatė.
• 1982 m. – Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, Lietuvos buriuotoja, pirmoji Lietuvai iškovojusi olimpinį medalį (sidabras) buriavime.

• 1623 m. – Juozapatas Kuncevičius, Lietuvos arkivyskupas, nuo 1643 m. palaimintasis, nuo 1867 m. šventasis (šventė – lapkričio 12 d.) pirmasis unitų šventasis (g. 1580 m.).
• 1656 m. – Albertas Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1593 m.).
• 1877 m. – Polikarpas Girštautas, chirurgas, Lietuvos kartografas, daktaras (g. 1827 m.).
• 1913 m. – Vladislovas Dembskis, vertėjas, publicistas, laisvamanis (g. 1831 m.).
• 1915 m. – Jonas Balvočius, kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje (g. 1842 m.).
• 1939 m. – Juozas Gudavičius, vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (g. 1873 m.).
• 1943 m. – Jackus Banys, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1891 m.).
• 1963 m.:
  • Jonas Gricius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1884 m.).
  • Kazys Lukšys, Lietuvos kino operatorius, vienas pirmųjų lietuviškos kino kronikos kūrėjų (g. 1892 m.).
• 1968 m. – Jeronimas Ignatonis, pedagogas ir chorvedys, rašytojas (g. 1902 m.).
• 1974 m. – Aleksandras Livontas, Lietuvos smuikininkas, pedagogas, kultūros veikėjas, publicistas (g. 1920 m.).
• 1978 m. – Leonas Jasinskas, Lietuvos chemikas organikas, chemijos mokslų kandidatas (g. 1914 m.).
• 1987 m. – Valerija Čepulytė, Lietuvos mokslininkė geologė, pedagogė, visuomenės veikėja (g. 1904 m.).
• 1990 m. – Anicetas Kunčius, Lietuvos dainininkas (baritonas) (g. 1935 m.).
• 1991 m. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas (g. 1901 m.).
• 1993 m. – Teofilis Zubavičius, gamtininkas mėgėjas, savamokslis ornitologas, vienas pirmųjų paukščių žieduotojų Lietuvoje, ilgametis Žuvinto rezervato darbuotojas (g. 1914 m.).
• 1996 m. – Vytautas Žalakevičius, žymus lietuvių kino režisierius, dramaturgas, Lietuvos kino studijos meno vadovas ir direktorius (g. 1930 m.).
• 1998 m. – Juozas Kėdainis, Lietuvos skulptorius (g. 1915 m.).
• 2000 m. – Henrikas Žemelis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1913 m.).
• 2008 m. – Vladislovas Michelevičius, Lietuvos vyskupas (g. 1924 m.).
• 2011 m. – Juozapas Algirdas Katkus, inžinierius, technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1936 m.).
• 2021 m. – Konstantinas Jakovlevas-Mateckis, Lietuvos inžinierius architektas (g. 1929 m.).^[2]

• 930 m. – Islandijoje įkurtas seniausias pasaulyje veikiantis parlamentas Altingas;
• 1472 m. – įvyko Ivano III ir Sofijos Paleologės vestuvės.
• 1893 m. – Laikraštyje „San Francisko Morning Call“ paskelbtas pirmasis septyniolikmečio Džeko Londono apsakymas, kuris vadinosi „Taifūnas prie Japonijos krantų“.
• 1893 m. – nustatyta Diurando linija, riba tarp Afganistano ir Britų Indijos, vėliau tapusi faktine siena tarp Afganistano ir Pakistano.^[3]
• 1910 m. – Atliktas pirmasis kino triukas pasaulyje – kaskadininkas nušoko į Hadsono upę iš degančio oro baliono.
• 1944 m. – Jungtinės Karalystės aviacija nuskandino Vokietijos linijinį laivą „Tirpitz“.
• 1990 m. – CERN darbuotojai Tim Berners-Lee ir Robert Cailliau paskelbė formalų pasiūlymą sukurti WWW.

• 1815 m. – Elžbieta Keidi Stanton, moterų teisių kovotoja Amerikoje (m. 1902 m.).
• 1817 m. – Baha'u'llah, Bahajų tikėjimo pranašas ir įkūrėjas. Jo atėjimas esąs Pažadėtojo sugrįžimo, apie kurį buvo kalbama visose pagrindinėse pasaulio religijose, išsipildymas (m. 1892 m.).
• 1840 m. – Augustas (Ogiustas) Rodenas, prancūzų skulptorius^[4] (m. 1917 m.).
• 1842 m. – Džonas Viljamas Strutas, Lordas Reilis, britų fizikas. Dirbo Kembridžo Universitete. Savo laboratorijoje atrado elektromagnetinės spinduliuotės išsisklaidymą, kuris buvo pavadintas Reilio išsisklaidymu. Taip pat dirbo akustinės, elektros, optinės fizikos srityje. Kartu su Viljamu Ramsiu (William Ramsay) nagrinėjo argoną. 1904 metais buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje (m. 1919 m.).
• 1866 m. – Sun Jatsenas, Kinijos revoliucionierius ir politinis lyderis. Kaip svarbiausia asmenybė nuverčiant paskutinę Kinijos imperatorių Čing dinastiją 1911 m. spalį ir įtvirtinant Kinijos Respubliką, Jatsenas dažnai vadinamas tautos tėvu. Jis buvo pirmasis laikinasis prezidentas 1912 m. įkurtoje Kinijos Respublikoje bei vėliau vienas iš guomindanas (KMT) įkūrėjų ir pirmasis šios partijos lyderis. Sunas buvo vienijanti asmenybė postimperialistinėje Kinijoje, aukštinamas tiek Kinijos Liaudies Respublikoje, tiek Taivane (o tai unikalu, turint omeny skirtingas šių šalių politines sistemas) (m. 1925 m.).
• 1915 m. – Roland Barthes, prancūzų literatūros kritikas (m. 1980 m.).
• 1929 m. – Grace Kelly, aktorė, Monako princesė^[5] (m. 1982 m.).
• 1931 m. – Michalas Hasiukas, lenkų kalbininkas, baltistas (m. 2021 m.).
• 1933 m. – Džalalas Talabanis, teisininkas, Irako Kurdistano politinis veikėjas, nuo 2005 m. Irako prezidentas.
• 1934 m. – Charles Milles Manson, vienas žymiausių JAV ir pasaulio nusikaltėlių, labiausiai žinomas dėl savo veiklos 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kurio metu Manson subūrė grupuotę „The Family“ („Šeima“), kuriai pats vadovavo.
• 1961 m. – Suzanna Arundhati Roy, Indijos rašytoja.
• 1975 m. – Darijus Šimičius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir AS Monaco klubo gynėjas.
• 1978 m. – Eric Addo, futbolininkas, Ganos rinktinės ir Roda JC klubo saugas.
• 1980 m. – Rajanas Tomas Goslingas, kanadiečių kino aktorius.
• 1982 m. – Anne Hathaway, amerikiečių aktorė.
• 1987 m. – Scott Lago, profesionalus snieglentininkas iš JAV. 2010 m. jis dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Vankuveryje. Pusvamzdžio rungtyje jis laimėjo bronzos medalį surinkęs 42.9 balo iš 50 galimų.
• 1990 m. – Siim-Sander Vene, profesionalus Estijos krepšininkas.

• 1035 m. – Knutas II Didysis, 1016–1035 m. Anglijos karalius, 1019–1035 m. Danijos karalius Knutas II ir 1028–1035 m. Norvegijos karalius (g. 997 m.).
• 1202 m. – Knutas VI, 1182–1202 m. Danijos karalius (g. 1162 m.).
• 1980 m. – Andrejus Amalrikas, rusų rašytojas ir disidentas (g. 1938 m.).
• 1998 m. – Arnoldas Lininis, latvių teatro aktorius, režisierius (g. 1930 m.).