Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Šis straipsnis – apie Armėnijos Bagratidus. Apie dinastijos atšaką Gruzijoje žr. straipsnį Bagrationai
|
Armėnijos istorija
|
Senovės Armėnija
|
Omejadų kalifatas (Arminijos em.)
|
Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
|
Vaspurakano, Lorio, Karso, Siuniko, Chačeno, Tarono, Taiko, Kaisitų valstybės
|
Seldžiukų imperija:
|
Šacharmėnai, Šadadidai, Saltukidai, Inalidai, Karso, Charputo, Arzano emyratai, Bagho karalystė
|
Gruzijos karalystė (Zakaridai)
|
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
|
Osmanų imperija, Safavidų imperija
|
(Armėnų žudynės, Armėnų diaspora)
|
Rusijos imperija (Jerevano gubernija)
|
Armėnijos Demokratinė Respublika
|
SSRS (Armėnijos SSR)
|
Armėnijos Respublika
|
Bagratidų vėliava
Bagratidų Armėnija
Bagratidai, kitaip vadinami Bagratuniai (arm. Բագրատունյաց Արքայական Տոհմ, transliteruojant Bagratownyac‘ Ark‘ayakan Tohm) – rytų Armėnijos karalių dinastija, valdžiusi 886–1045 m.
Giminė žinoma nuo I a. pr. m. e., iškilo VIII a.- IX a. smukus Mamikonianų dinastijai. IX a. užvaldė didelę Armėnijos dalį ir ėmė vadovauti išsivadavimo iš arabų kovai.
886 m. pirmasis šios dinastijos karalius Ašotas I tapo Armėnijos karaliumi dėl musulmonų palankumo. Ašotas II, 921 m. nugalėjęs arabus, buvo jų pripažintas Armėnijos ir Gruzijos karaliumi. Ašotas III, tituluotas Šachinšachu, 961 m. perkėlė valstybės sostinę į Ani, kur suklestėjo Viduramžių armėnų menas ir literatūra. Ilgą laiką Bagratidų Armėnija buvo buferine valstybe tarp Arabijos ir Bizantijos. 1045 m. Bizantijai užkariavus Armėniją paskutinis Bagratidų dinastijos valdovas Gagikas II neteko valdžios.
Bagratidų atšakos 963–1064 m. valdė Karšo ir 972–1113 m. Tašir Dzorageto karalystes.[1] Iš Bagratidų šakos kilo Gruzijos ir Imeretijos valdovų dinastija Bagrationai.
- Movses Khorenatsi. History of the Armenians. Translation and Commentary of the Literary Sources by R. W. Thomson. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1978 Appendix A. Primary History, pp. 358–359, 362, 365–366.