Liepos 27

Sistemų administratorių (sistemų inžinierių) diena. (http://sysadminday.com/)

Danguolė – Natalija – Nazaras – Sergijus – Subartas – Sugauda – Sugaudas – Sugaudė – Suginta – Sugintas – Svalia – Žintautas – Žintautė

• 1320 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo Medininkų mūšyje prieš kryžiuočius;
• 1919 – nustatyta antroji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija.

• 1861 m. – Justinas Bonaventūra Pranaitis, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius, kunigas, misionierius, keliautojas, visuomenės veikėjas ir spaudos bendradarbis (m. 1917 m.).
• 1870 m. – Feliksas Kudirka, Romos katalikų kunigas, marijonų provincijos JAV įkūrėjas, katalikiškų organizacijų steigėjas (m. 1932 m.).
• 1873 m. – Motiejus Mikalojus Radvila, didikas, Lenkijos ūkio ir politinis veikėjas (m. 1920 m.).
• 1876 m. – Kajetonas Sklėrius, dailininkas tapytojas, skulptorius, pedagogas, moderniosios lietuvių akvarelės pradininkas (m. 1932 m.).
• 1896 m. – Vincas Asevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1942 m.).
• 1898 m. – Aleksandras Vytautas Kupstas, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (m. 1964 m.).
• 1899 m. – Stanislavas Vaupšas, TSRS žvalgas, pulkininkas, Tarybų Sąjungos Didvyris (1944 m.) (m. 1976 m.).
• 1905 m. – Leonardas Kazokas, Kazakevičius, Lietuvos tapytojas (m. 1981 m.).
• 1906 m. – Jurgis Vladislovas Giedraitis, Lenkijos politikas, publicistas (m. 2000 m.).
• 1921 m. – Jonas Kubilius, matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius (m. 2011 m.).
• 1923 m. – Algimantas Kalinauskas, Lietuvos dirigentas, muzikologas, smuikininkas, pedagogas (m. 2010 m.).
• 1928 m. – Algis Žiūraitis, lietuvių dirigentas, Rusijos TSFR liaudies artistas, TSRS valstybinės premijos laureatas, Maskvos Didžiojo teatro dirigentas (m. 1998 m.).
• 1937 m. – Edvardas Antanas Vaitkus, redaktorius, rašytojas (m. 2010 m.).
• 1938 m. – Irena Butkienė-Sapiegaitė, Lietuvos bibliotekininkė, bibliografė.
• 1944 m. – Jonas Semsė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Zbignev Balcevič, žurnalistas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1949 m. – Albinas Venčkauskas, agronomas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1952 m. – Gediminas Kriščiūnas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Juozas Rozga, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Jurijus Kalcas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1957 m. – Gintaras Chomentauskas, Lietuvos psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras.
• 1964 m. – Pavelas Giunteris, Lietuvos perkusininkas.
• 1970 m. – Vėtrė Antanavičiūtė, lietuvių dizainerė.
• 1978 m. – Nerijus Šidlauskas, pedagogas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Aistė Pilvelytė, Lietuvos dainininkė.

• 1697 m. – Dominykas Mikalojus Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1643 m.).
• 1895 m. – Juozas Kaukas, gydytojas, varpininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1863 m.).
• 1964 m. – Juozas Matulaitis, Lietuvos farmacininkas, visuomenės veikėjas, knygnešys (g. 1869 m.).
• 1975 m. – Vladas Baltrušaitis, lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas, vargonininkas, chorvedys.^[1] (g. 1912 m.).
• 1976 m. – Stanislovas Albertas Radvila, didikas, Lenkijos valstybės ir Didžiosios Britanijos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (g. 1914 m.).
• 1995 m. – Vytautas Steponas Janavičius, Lietuvos rašytojas (g. 1924 m.).
• 2003 m. – Audrius Šlekys, Lietuvos futbolo rinktinės, Kauno „Inkaro” ir FBK „Kauno” puolėjas (g. 1975 m.).
• 2005 m. – Vytautas Algimantas Buinevičius, Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.).
• 2020 m. – Gražina Balandytė, lietuvių kino ir teatro aktorė (g. 1937 m.).

• 1214 – netoli Buvino (Šiaurės rytų Prancūzija, Šiaurės departamentas) įvyko Buvino mūšis, kuriame Prancūzijos karaliaus Pilypo II Augusto kariuomenė sumušė Anglijos karaliaus Jono Bežemio ir jo sąjungininkų (Vokietijos imperatoriaus Otono IV ir Flandrijos grafo) kariuomenes.
• 1586 – Anglų jūrininkas Valteris Reilichas (Walter Raleigh) atvežė iš Virdžinijos į Angliją tabaką, o seras Tomas Heriotas (Thomas Harriot) iš Kolumbijos į Europą – pirmąją bulvę.
• 1953 – JAV, Kinijos Liaudies Respublikos ir Šiaurės Korėjos atstovams pasirašius sutartį dėl paliaubų baigėsi Korėjos karas.

• 1667 m. – Johanas Bernulis, šveicarų matematikas^[2] (m. 1748 m.).
• 1853 m. – Vladimiras Korolenko, rusų rašytojas^[3] (m. 1921 m.).
• 1881 m. – Hans Fischer, 1930 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4] (m. 1945 m.).
• 1923 m. – Masutatsu Oyama, karatė meistras, sukūręs pilno kontakto karate stiliaus pakraipą Kyokushinkai (m. 1994 m.).
• 1936 m. – Maris Rudolfas Liepa, latvių kilmės baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (m. 1989 m.).
• 1938 m. – Isabelle Aubret, prancūzų dainininkė.
• 1948 m. – Clemens Börsig, vokiečių finansų srities vadybininkas.
• 1953 m. – Esa Sarinenas, vienas žinomiausių šiuolaikinių Suomijos filosofų. Dabar dirba Helsinkio technologijos universitete, sistemų analizės laboratorijoje.
• 1965 m. – Chosė Luisas Čilavertas, garsus Paragvajaus futbolininkas. Žaidė vartininko pozicijoje ir garsėjo tuo, jog dažnai mušdavo baudos smūgius ir baudinius. Net 3 kartus išrinktas geriausiu pasaulio vartininku. José Luis Chilavert per savo karjerą įmušė net 62 įvarčius ir pagal šį skaičių nusileidžia tik Brazilijos vartininkui Rogério Ceni.
• 1969 m. – Paul Michael Levesque, JAV profesionaliųjų imtynių kovotojas, nuo 1995 m. priklausantis WWE lygai.
• 1972 m. – Vladimiras Krstičius, Kroatijos krepšininkas, šiuo metu žaidžiantis Zagrebo „Zagreb“ komandoje.
• 1976 m. – Susanne Jonah-Lynn Georgi, ASKA apdovanojimų laimėtoja, danų dainininkė ir laidų vedėja. Pastaruosius 13 metų gyvena Andoroje.
• 1979 m.:
  • Shannon Brian Moore, amerikiečių imtynininkas, šiuo metu kovojantis World Wrestling Entertainment (WWE) lygoje.
  • Sidnis Govu, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Olympiakós klubo puolėjas.
• 1983 m. – Goranas Pandevas, Makedonijos futbolininkas (puolėjas), žaidžiantis Milano „Inter“ klube ir Makedonijos futbolo rinktinėje. Yra daugiausiai įvarčių rinktinėje įmušęs futbolininkas per visą Makedonijos futbolo istoriją.

• 1061 m. – Mikalojus II, 155-asis Romos popiežius (1058 m.) (g. 1010 m.).
• 1320 m. – Heinrichas fon Plockė, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Prūsijos krašto magistras, ordino didysis maršalas (g. 1264 m.).
• 1375 m. – Benešas Veitmiliškis, Bohemijos kronikininkas, žinomas Benešo Veitmiliškio kronika, kurioje yra žinių ir iš tuometinės Lietuvos.^[5].
• 1657 m. – Bogdanas Zinovijus Chmelnickis, 1648–1657 m. Ukrainos kazokų etmonas, 1648–1654 m. sukilimo prieš Abiejų Tautų Respubliką vadovas (g. 1595 m.).
• 1841 m. – Michailas Jurijevičius Lermontovas, rusų „aukso amžiaus“ poetas, romantinės rusų literatūros atstovas (g. 1814 m.).
• 1844 m. – Džonas Daltonas, žymus anglų chemikas, meteorologas ir fizikas. Labiausiai išgarsėjo išvystydamas atomo teoriją ir nustatęs regėjimo sutrikimą, kuriam būdingas spalvų neskyrimas (arba sutrikęs skyrimas) (g. 1766 m.).
• 1873 m. – Fiodaras Ivanovičius Tiutčevas, rusų poetas, diplomatas, Peterburgo Mokslų akademijos narys korespondentas (g. 1803 m.).
• 1917 m. – Emil Theodor Kocher, 1909 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1841 m.).
• 1947 m. – Ivan Regen, Slovėnijos biologas. Daugiausiai žinomas už savo pasiekimus bioakustikos srityje (g. 1868 m.).
• 1970 m. – Antonio de Oliveira Salazar, portugalų politinis veikėjas, Portugalijos diktatorius 1932–1968 m. (g. 1889 m.).
• 1980 m. – Mohammad Rezā Shāh Pahlavi, Irano šachas (g. 1919 m.).
• 2020 m. – Ovenas Arturas, ekonomistas, Barbadoso politinis veikėjas, 1994–2008 m. buvo penktasis Barbadoso Ministras pirmininkas (g. 1949 m.).