Sausio 10

Agatonas – Eima – Elma – Ginvilas – Ginvilė – Gintvilas – Gintvilė – Javinė – Jorigis – Kolumbas – Palemonas – Vilhelmas – Vilius – Vyda – Vydas – Vydautas – Vydautė

• 1569 – Liubline prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos feodalų Seimas, kuriame nutarta, jog karalius bus renkamas bendrai abiem valstybėms, bus leidžiami bendri pinigai;
• 1923 – Lietuva aneksavo Klaipėdos kraštą;
• 1939 – Lietuvos Seimas priėmė neutralumo įstatymą, kuriuo siekė užtikrinti Lietuvos nesikišimą ir nešališkumą karo atveju;
• 1941 – po ilgų SSRS ir Vokietijos derybų Maskvoje pasirašytas šalių slaptasis protokolas, kuriuo Sovietų Sąjunga už jai perduodamą Suvalkijos ruožą įsipareigojo Vokietijai sumokėti 7,5 mln. dolerių;
• 1990 – Lietuvoje lankėsi TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas;
• 1991 – Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą;
• 1992 – Klaipėdoje įkurtas Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras;
• 1994 – Saugumo tarnybos generalinis direktorius Jurgis Jurgelis informavo visuomenę, jog Vilniuje, greta buvusio Tuskulėnų dvaro, yra palaidoti 1944–1947 metais KGB pastate nužudytų žmonių palaikai;
• 2000 – Vilniuje atidarytas Italijos kultūros institutas;
• 2001 – Kauno medicinos universiteto akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimė pirmasis kūdikis iš užšaldyto embriono;
• 2003 – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje inauguruotas 82-asis Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.

• 1864 m. – Liudvikas Gediminas Beržanskis, aušrininkas, lietuvybės platintojas (m. 1888 m.).
• 1871 m. – Juozas Lozoraitis, knygnešys, Lietuvos spaudos, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1920 m.).
• 1893 m. – Andrius Oleka-Žilinskas, režisierius, aktorius, pedagogas (m. 1948 m.).
• 1898 m. – Afanasijus Kazanas, Lietuvos kariuomenės karininkas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (m. 1953 m.).
• 1901 m. – Kazimieras Liaudis, Lietuvos sovietinis veikėjas, KGB generolas majoras (m. 1989 m.).
• 1903 m. – Antanas Sniečkus, Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936–1974 m.). 1975 metais jo vardu pavadinamas dabartinis Visagino miestas (m. 1974 m.).
• 1908 m. – Viktoras Andriušis, Lietuvos dailininkas, scenografas (m. 1967 m.).
• 1909 m.:
  • Olga Mažeikytė-Zavadskienė, aktorė (m. 2000 m.).
  • Petras Kiaulėnas, Lietuvos tapytojas, architektas (m. 1955 m.).
• 1917 m. – Pranas Matiukas, Lietuvos smuikininkas (m. 1998 m.).
• 1920 m. – Bronė Kazlauskienė-Valiulytė, Lietuvos tautosakininkė, humanitarinių mokslų daktarė (m. 2001 m.).
• 1923 m. – Aleksandra Kašubienė, Lietuvos skulptorė, keramikė.
• 1926 m. – Antanas Laukaitis, Australijos lietuvių žurnalistas, sporto veikėjas.
• 1932 m. – Algirdas Garliauskas, Lietuvos informatikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2019 m.).
• 1933 m. – Petras Abelkis, imtyininkas, imtynių treneris ir teisėjas, Lietuvos imtynių federacijos prezidentas.
• 1936 m.:
  • Juozas Sigitas Mureika, Lietuvos filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Kazimieras Giedra, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
  • Konstantas Algirdas Aleksynas, Lietuvos tautosakininkas, tekstologas, redaktorius, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1937 m.:
  • Janina Barauskaitė, Lietuvos kalbininkė, pedagogė (m. 2024 m.).
  • Kazimieras Kepežinskas, Lietuvos geologas (m. 2016 m.).
• 1939 m. – Leonija Vanda Kulienė-Marcinauskaitė, Lietuvos agronomė, biomedicinos mokslų daktarė; Algirdas Matulevičius.
• 1940 m. – Algimantas Žižiūnas, Lietuvos fotografas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, knygų autorius ir iliustratorius, visuomenininkas (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Stanislava Jareckaitė, choro dirigentė, pedagogė, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė.
• 1942 m.:
  • Albinas Barniškis, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kazimieras Vytautas Budraitis, lietuvių juvelyras, pynėjas, tautodailininkas.
  • Ričardas Leonardas Ivoškus, lietuvių kilmės Argentinos politikas, teisininkas (advokatas), kovos prieš prekybą vaikais ir vaikų teisių aktyvistas.
  • Rimantas Šavelis, Lietuvos rašytojas prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas (m. 2021 m.).
  • Valentina Suboč, pedagogė, Švenčionių rajono politinė ir visuomenės veikėja.
• 1943 m.:
  • Algirdas Vaclovas Valiulis, inžinierius, VGTU profesorius.
  • Juozapas Algis Leišis, Lietuvos karinis veikėjas, dimisijos jūrų kapitonas.
  • Viktoras Baublys, Lietuvos valstybės tarnautojas, diplomatas.
• 1944 m. – Edmundas Isevičius, Lietuvos statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Antanas Slesariūnas, pedagogas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Alfonsas Bargaila, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stasys Grigaliūnas, inžinierius, Šiaulių politinis ir visuomenės veikėjas, daugiausia partijų Lietuvoje pakeitęs politikas.
• 1948 m.:
  • Juozas Alfonsas Ulickas, Lietuvos ir Raseinių rajono ūkio bei politinis veikėjas.
  • Jurgis Gediminas Bėčius, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1949 m.:
  • Alvydas Baležentis, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Jonas Tamulionis, kompozitorius, LMTA profesorius
• 1950 m. – Laimutė Kisielienė, Lietuvos choreografė, pedagogė.
• 1953 m.:
  • Elena Augilienė, gydytoja, Lietuvos ir Šilalės rajono visuomenės bei politinė veikėja.
  • Rasa Joana Mažeikaitė, Lietuvos istorikė, daktarė, Kanados lietuvių visuomenės veikėja.
• 1955 m.:
  • Raimundas Markūnas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Valdas Kazlas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m.:
  • Jan Senkevič, filologas, Lietuvos lenkų politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimutis Klevečka, lietuvių diplomatas, Nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras.
  • Salvijus Jodka, verslininkas, Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, vienas turtingiausių Palangos politikų.^[1] (m. 2008 m.).
• 1960 m. – Audronė Kiršinaitė, Lietuvos bibliotekininkė, kraštotyrininkė, pedagogė.
• 1963 m. – Loreta Graužinienė Šniokaitė, auditorė, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja.
• 1964 m. – Eglė Mėlinauskienė, lietuvių fotomenininkė.
• 1981 m. – Inga Jankauskaitė, Lietuvos aktorė, laidų vedėja.
• 1984 m. – Tadas Labukas, Lietuvos futbolininkas.

• 1682 m. – Danielius Butvilas, poetas, mokyklinių dramų autorius (g. 1612 m.).
• 1919 m. – Antanas Vivulskis, lietuvių ir lenkų architektas ir skulptorius kūręs dabartinės Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje (g. 1877 m.).
• 1935 m. – Povilas Čechavičius, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, inžinerijos daktaras (g. 1858 m.).
• 1945 m. – Morta Zauniūtė, Mažosios Lietuvos kultūros ir spaudos darbuotoja (g. 1875 m.).
• 1951 m. – Mikas Posingis, gamtininkas mėgėjas, vienas pirmųjų paukščių žieduotųjų Lietuvoje (g. 1887 m.).
• 1989 m. – Antanas Kučas, Lietuvos dailininkas grafikas, profesorius (g. 1909 m.).
• 2001 m. – Vytautas Daugudis, Lietuvos archeologas (g. 1929 m.).
• 2004 m. – Antanas Gaičiūnas, prieškario Lietuvos cirko artistas (g. 1916 m.).
• 2005 m. – Laurynas Algimantas Skūpas, Lietuvos kalbininkas romanistas, esperantininkas (g. 1937 m.).
• 2008 m. – Petras Zablockis, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1947 m.).
• 2009 m. – Juozas Šliažas, lengvaatletis, lengvosios atletikos propaguotojas, sporto pedagogas, profesorius, sporto organizatorius, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų (g. 1925 m.).
• 2021 m. – Kęstutis Kepežinskas, Lietuvos choro dirigentas ir muzikos mokytojas (g. 1945 m.).^[2]
• 2024 m. – Leonardas Pranas Aleksiejūnas, Lietuvos imtynininkas, žurnalistas (g. 1939 m.).^[3]

• 49 m. pr. m. e. – Julijaus Cezario vadovaujama kariuomenė peržengė Rubikono upelį, faktiškai pradėdama pilietinį karą;
• 1645 – už išdavystę galva nukirsta Viljamui Laudui (William Laud) – Kenterberio arkivyskupui, viso pasaulio anglikonų vadovui;
• 1839 – pirmą kartą iš Indijos į Angliją atgabenta arbata;
• 1863 – Londone tarp Padingtono ir Faringdono pradėjo veikti pirmoji požeminio metropoliteno linija;
• 1912 – Niujorke debiutavo pirmasis pasaulyje laivas ant oro pagalvės;
• 1920 – įsigaliojo Versalio taikos sutartis, užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą;
• 1920 – pradėjo veikti Tautų Sąjunga – dabartinės JTO pirmtakė;
• 1934 – už tariamą Reichstago padegimą Vokietijoje mirties bausmė įvykdyta Marinui van der Lubei (Marinus van der Lubbe);
• 1946 – Londone prasidėjus pirmajam Generalinės asamblėjos posėdžiui Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) oficialiai pakeitė Tautų Sąjungą;
• 1984 – 50 žmonių žuvo, kai Bulgarijai priklausantis „Tu-134“ nukrito ir sudužo netoli Sofijos oro uosto;
• 1990 – Kinija atšaukė karo stovį, įvestą po 1989 metų birželio mėnesio neramumų Tiananmenio aikštėje;
• 1994 – JAV prezidentas Bilas Klintonas (Bill Clinton) Kijeve paskelbė apie susitarimą, pagal kurį Ukraina atsisakys savo trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo;
• 2002 – buvusi Bosnijos serbų prezidentė Biljana Plavsič savanoriškai pasidavė JT karo nusikaltimų buvusioje Jugoslavijoje tribunolui;
• 2003 – Šiaurės Korėja pasitraukė iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, apkaltinusi JAV mėginant pakeisti jos politinę santvarką;
• 2004 – JAV oficialiai paskelbė, kad gruodžio 13 dieną sulaikytas buvęs Irako prezidentas Sadamas Huseinas (Saddam Hussein) yra laikomas kalėjime kaip karo nusikaltėlis.

• 1769 m. – Mišelis Nėjus, kunigaikštis de Elchingeno, taip pat prancūzų karys, vėliau maršalas (m. 1815 m.).
• 1880 m. – Manuelis Asanja Diasas, 2-asis ir paskutinis Antrosios Ispanijos respublikos prezidentas, taip pat buvo ir Ispanijos ministras pirmininkas nuo 1931 m. birželio iki 1933 m. rugsėjo. Šalies prezidentu išbuvo 8 metus (1931–1939). Buvo paskutinis prezidentas iki Ispanijos pilietinio karo, kurį pralaimėjo ir Ispanijoje įsivyravo Francisko Franko diktatūra.
• 1904 m. – Ray Bolger, amerikiečių aktorius, dainininkas, šokėjas^[4] (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Nikolajus Breikšas, latvių tapytojas (m. 1972 m.).
• 1913 m. – Gustavas Husakas, Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu^[5] (m. 1991 m.).
• 1916 m. – Sune Karl Bergström, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (m. 2004 m.).
• 1921 m. – Anatolijus Konevas, Rusijos krepšininkas, rungtyniavęs Maskvos „Dinamo“ ir Maskvos CSKA klubuose bei TSRS rinktinėje (m. 1965 m.).
• 1934 m. – Leonidas Kravčiukas, pirmasis Ukrainos prezidentas, atgavus Nepriklausomybę po TSRS žlugimo (m. 2022 m.).
• 1935 m. – Ronis Hokinsas, amerikiečių muzikantas.
• 1938 m. – Donald Ervin Knuth, JAV informatikas.
• 1943 m. – Joseph Massino, Bonanno mafijos šeimos bosas, spaudos pakrikštytas „Paskutiniuoju Donu“ (m. 2023 m.).
• 1945 m. – Roderick David Stewart, škotiškas rokeris, grupių The Jeff Beck Group ir The Faces narys prieš pradėdamas solinę karjerą.
• 1971 m. – Tėnsas Jordanas, Pietų Afrikos dainininkas ir dainų autorius (m. 2021 m.).
• 1980 m.:
  • Janelle Marie Pierzina, amerikiečių realybės šou žvaigždė^[7].
  • Nelson Rafael Cuevas Amarilla, Paragvajaus futbolininkas, puolėjas. Buvęs Paragvajaus rinktinės žaidėjas.
• 1984 m. – Marounas Čamakas, futbolininkas, Maroko rinktinės ir Londono Arsenalo puolėjas.
• 1985 m. – Mehrzadas Madanči, futbolininkas, Irano rinktinės ir Teherano klubo „Steel Azin“ kairysis saugas.

• 976 m. – Jonas I Cimiskis, 969–976 m. Bizantijos imperatorius (g. 925 m.).
• 1276 m. – Palaimintasis Grigalius X, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1271 m. gruodžio 1 d. iki mirties, konsekruotas 1272 m. kovo 27 d. Nuo 1713 m. palaimintasis (g. 1210 m.).
• 1778 m. – Karlas Linėjus, XVIII amžiaus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas (g. 1707 m.).
• 1862 m. – Samuel Colt, amerikiečių išradėjas^[8] (g. 1814 m.).
• 1949 m. – Erichas fon Drigalskis, vokiečių keliautojas, geografas ir geofizikas (g. 1865 m.).
• 1961 m. – Samuelis Dašielis Hametas, JAV detektyvų autorius. Jis parašė garsųjį romaną „Maltos sakalas“^[9] (g. 1894 m.).
• 1970 m. – Pavelas Beliajevas, sovietų kosmonautas, nusipelnęs sporto meistras (g. 1925 m.).
• 1971 m. – Koko Šanel, prancūzų modeliuotoja, išgarsėjusi trumpa čarlstono laikų suknele 1926 m. („maža juoda suknelė“) (g. 1883 m.).
• 1980 m. – George Meany, amerikiečių darbininkų lyderis (g. 1894 m.).
• 1997 m. – Alexander Robertus Todd, 1957 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[10] (g. 1907 m.).
• 2016 m. – David Bowie, anglų dainininkas (neoperinis baritonas), muzikantas, aktorius, menininkas, įrašų prodiuseris ir aranžuotojas (g. 1947 m.).
• 2023 m. – Konstantinas II, Graikijos karalius, valdęs 1964–1974 m. (g. 1940 m.).^[11]

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. Archyvuota kopija 2022-01-10 iš Wayback Machine projekto.