Pasak A. Matulo, mobili vaistinė pagal tam tikrą grafiką galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodamas vaistus ir teikdamas farmacinę paslaugą. Šioms paslaugoms teikti Sveikatos apsaugos ministerija turėtų nustatyti taisykles.
„Tokia paslauga būtų ypatingai reikalinga atokiausiose Lietuvos vietose, kur gyventojai dėl savo amžiaus ar mobilumo stokos neturi galimybės atvykti į kitus miestus patys ir įsigyti vaistinių preparatų“, – nurodoma dokumento aiškinamajame rašte.
2023 m. gruodžio 1 d. Valstybinio audito ataskaitoje nurodoma, kad 62,5 proc. (15 iš 24) savivaldybių susiduria su problemomis užtikrindamos vaistų prieinamumą regionų gyventojams. Jos yra susijusios su vaistinių tinklo išdėstymu ir tuo, kad gyventojai yra vyresnio amžiaus, vieniši, turintys mobilumo problemų. Beje, nuotolinė prekyba receptiniais vaistais nesiekia nei 1 proc.
„Dėl vaistinių interesų, t. y. mažos apyvartos, vaistinės nesirenka steigtis nuošalesnėse vietose, nenori sudaryti sutarčių su medicinos punktais, nedirba savaitgaliais ir švenčių dienomis. Ataskaitoje pažymima, kad (...) nuotolinės prekybos būdu pacientai įsigyja vidutiniškai apie 0,07 proc. (1,1 tūkst. iš 1,46 mln.) receptinių vaistų, lyginant su įsigytais vaistinėse; 18 iš 24 apklaustų savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų kaimo vietovėse nebuvo sudariusios sutarčių su vaistinėmis“, – nurodoma audito ataskaitoje.
Valstybės kontrolės nuomone, būtina rasti kitus būdus, kurie sudarytų sąlygas kaimuose bei mažuose miesteliuose Lietuvos gyventojams laiku įsigyti jiems reikalingų vaistinių preparatų.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės visuomenės vaistinėms teikti išvažiuojamųjų vaistinės paslaugų, tad tokių paslaugų Lietuvoje nėra.
Siūloma, kad Farmacijos įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2025 metų. Kartu su A. Matulu jas teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai Linas Slušnys, Jurgita Sejonienė ir Rimantė Šalaševičiūtė.