Dundulis: Lietuvoje gera gyventi, tik yra vienas bet

Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas Ramūnas Bagdonas pasakoja, kad asociacija savo veiklą pradėjo prieš 18 metų ir tąkart ją sudarė vos 10 narių. Šiandien ji vienija beveik 300 narių iš įvairiausių verslo sričių: nuo prekybos ir gamybos iki paslaugų centrų. Kiekvienas sektorius susiduria su savais iššūkiais: „Pradedant nuo tų, kurie sako, kad galbūt man čia darbdavys šaldytuvuose kažko galėtų įdėti daugiau – gal ledų neužtenka ar bandelių ir vaisių, iki kitokios problematikos. Ji tikrai yra labai įvairi.“ Šie ir panašūs iššūkiai kai kam gali pasirodyti menkaverčiai, tačiau tai liudija viena – rinka keičiasi, o kadaise menkomis bėdomis laikyti nuogąstavimai šiandien tampa darbdavių galvos skausmu.

Vis dėlto, kaip sako jis, situacija nuo asociacijos gyvavimo pradžios darbo rinkoje smarkiai pasikeitė. Visų pirma, kiekvienas darbdavys dėl konkurencijos rinkoje yra suinteresuotas besąlygiškai rūpintis savo personalo gerove, o kiekvienas darbuotojas turi laisvę rinktis – bėgti į kitą įmonę ar pasilikti, nes darbo vietų pasiūla yra gerokai didesnė, nei buvo prieš 18 metų.

„Amerikos studijos rodo, kad naujos ateinančios kartos darbuotojai per savo darbinę karjerą, tikėtina, darbdavį keis 15 ar gal net daugiau kartų. Manau, kad toliau ateinančios kartos keis dar dažniau arba net ir formos, tikėtina, migruos. Bet, turbūt, palyginimas šioje vietoje yra 15 kartų versus baby boomers (liet. Demografinio sprogimo karta) karta, kuri dabar kaip tik eina į pensiją, keitusi [darbo vietą, aut. past.] vidutiniškai tris kartus.

Ir dažniausiai tas pokytis būdavo nebūtinai jų pačiu inicijuotas, o kada jau kažkas atsitikdavo darbdaviui ar darbuotojui. Tai skirtumas milžiniškas – reiškia, kad tu, kaip darbdavys, irgi turi prisitaikyti prie naujos realybės“, – akcentuoja R. Bagdonas ir priduria, kad „Telia Lietuva“ įmonėje, kurioje jis užima personalo vadovo pareigas, jauni žmonės paprastai išdirbę 2–3 metus tikisi pakilti karjeros laipteliu aukštyn, o jei tokių galimybių negauna – nedvejodami renkasi kitą darbdavį.

Nuolatinė darbuotojų kaita tapo natūraliu reiškiniu, mat žmonės nori mokytis, siekia progreso, kuris nebūtinai susijęs su kopimu karjeros laiptais, kartais tai – tiesiog didesnio atlyginimo siekis. Tačiau nepaisant individualių priežasčių, kiekvienas darbuotojas savo darbovietėje nori jaustis gerai, o darbdavys turi būti suinteresuotas juo rūpintis.

„Aš idėjiškai sutinku su tuo, kad šiandien dienai darbuotojai iš tikrųjų keičia darbus. Bet aš noriu pasakyti, kad ir 20 metų atgal lygiai taip pat jauni žmonės keitė darbus. Todėl, kad jaunas žmogus, iš esmės, yra maištautojas. [...] Tai čia yra natūralus procesas. Jis, manau, vyko ir anksčiau, vyksta ir šiandien. Tiktai tiek, kad galbūt šiandieninė situacija yra žymiai geresnė tuo, kad pasirinkimas darbų, tuščių darbo vietų, lyginant su 20 metų atgal, yra didesnis. Tai jis gali rinktis ir lengviau keisti darbus.

Visa esmė ne tame, kad dabartinis jaunimas turi tokias savybes – jos susidariusios iš situacijos. Ir jeigu, pavyzdžiui, pasikeistų aplinka ir viskas pasikeistų, aš esu įsitikinęs, kad to nebūtų“, – pastebi „Norfa“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis ir priduria, kad pats yra gyvenęs laikais, kada susirasti darbą nebūdavo lengva, todėl dabartinė rinkos situacija yra kur kas palankesnė dabartiniam jaunimui ir darbingo amžiaus piliečiui, nei buvo anksčiau, todėl ir laisvės rinktis, lygiagrečiai keliant aukštus reikalavimus darbdaviui, turime daugiau.

Tad kaip tokioje dinamiškoje aplinkoje išlaikyti darbuotoją? Kokias pastangas turi rodyti darbdavys? Šiuo metu D. Dundulio prekybos tinkle dirba 4,5 tūkstančio darbuotojų, tačiau tarp jų yra ir tokių, kurie čia darbuojasi nuo pat pradžių – jau 20 metų. D. Dundulis sako, kad juos išlaikyti padėjo ir iki šiol padeda kelios gudrybės.

„Kai buvo galima labai stipriai paspausti, kad būtų atlikti darbai, kad kiekvienam pirkėjui nusišypsotų, visą laiką kasoje sėdėtų besišypsantys, mes to spaudimo gal mažiau taikėme. Aišku, ir blogų atsiliepimų dėl to girdėdavome, bet šiandien visuose tinkluose kasininkės yra susivienodinusios ir tu vis tiek negali iš to žmogaus kaip iš roboto reikalauti. Mes tikrai niekada nereikalavome, nors tada buvome puolami kaip negerai verslą valdantys, bet galų gale, visgi, išėjo, kad tai yra teisingas požiūris“, – šyptelėdamas sėkmės paslaptimi dalijasi D. Dundulis.

D. Dunduliui antrina ir R. Bagdonas teigdamas, kad įmonė privalo turėti savo viziją ir misiją, tačiau taip pat svarbu nepamiršti, kad kiekvienas joje dirbantis asmuo yra asmenybė, turinti savo vertybes ir siekius, galų gale – poreikius.

„Labai svarbu tų žmonių, ypatingai didesnėje įmonėje, nepadaryti standartiniais, kad jie liktų savimi. Pavyzdžiui, viena iš metodikų yra kompanijos vertybės ir ką mes esam prieš keletą metų bandę, ir pakankamai sėkmingai, tai nekiši žmonėms tų vertybių. Taip, tu nori, kad jie jas žinotų, taip, tu nori, kad jie ieškotų savo sąlyčio su tomis vertybėmis, bet kad jie nebūtų tokie, kad priimu ir viską suprantu.

Tai ką mes bandėme, tai žmogui padėti atrast savo vertybes, nes ar aš žinau savo top 3, top 5 vertybes? Ką sako teorija – jeigu tu žinai savo ir tu žinai kompanijos [vertybes, aut. past.], visada yra didesnė tikimybė, kad bus kažkokie susilietimo taškai ir mano darbas šioje organizacijoje bus sėkmingesnis – aš čia labiau sutapsiu, pritapsiu, vien apie tai šnekėdamas ir vien žinodamas.

Taip tu paaugini žmogų, kuo jis jau džiaugiasi, bet tu lygiai taip pat jam sakai, kad ne, nereikia, kad tu čia kažkuo taptum 100 procentų, nes žmonės nenori būti robotais. Ir jeigu man šiandien prasta diena ir nenoriu šypsotis, tai mano šypsena sukurs man dar didesnį stresą ir aš galbūt negalėsiu išvis dirbti“, – antrina R. Bagdonas.

Laidoje „Noriu faktų“ prakalbus apie tai, kada darbuotojas jau gali išeiti užtarnauto poilsio ir kaip jam užsitikrinti orią senatvę, D. Dundulis mano, kad valstybė iš tiesų turėtų nustatyti amžių, kada žmogus turėtų išeiti į pensiją, tačiau šioje vietoje jis mato vieną taisytiną aspektą.

„Aš galvočiau, kad galbūt netgi siūlymas iš valstybės turėtų būti, kad išėjimas į pensiją turėtų būti etapais, nes aš esu įsitikinęs, kad ne visiems, aišku, žmogus žmogui – nelygu, bet kai kuriems žmonėms yra labai sunku, kai jis dirbo 40 valandų per savaitę intensyviai ir sekančią dieną nieko nėra. Aš galvoju, kad tikrai didžiulis smūgis būna.

Galbūt turėtų būti taip, kad jeigu 65-erių dabar išeina, tai iki 63-ejų 40 valandų per savaitę [dirbtų, aut. past.], o nuo 63-ejų iki 65-erių – 20 valandų, kad jis pereitų palaipsniui. Čia lygiai taip pat kaip jaunas žmogus – jis tikrai nepradeda super intensyviai dirbti, lygiai taip pat ir iš to išeiti reikia atsargiai ir palengva. Aš, aišku, dar nesulaukiau to amžiaus, nežinau, kaip aš kalbėčiau sulaukęs. Geriausiai visą laiką pamatai, kai pačiam būna, bet šiuo metu aš turiu tokius pasvarstymus“, – teigia D. Dundulis.

Vis dėlto, abu pašnekovai pabrėžia ir būtinybę senatve rūpintis kuo anksčiau. Kitaip tariant, amžius, kada žmogus išeina užtarnauto poilsio, nėra toks svarbus, kaip būtinybė jam iš anksto ruoštis.

„Aš manau, turbūt turėtume kalbėti apie tai, kaip užsidirbti pakankamai, kad kada jau negaliu dirbti, nereikėtų dirbti, ir neįsivardinti sau kažkokių metų. [...] Esminis momentas – kaip padėti sukonstruoti socialines sistemas, kurios leistų tiems žmonėms, galvojantiems apie savo darbų pabaigą, kompensuoti tas pajamas ir tą sukauptą kapitalą. Turbūt apie tai reikėtų ilgalaikėje perspektyvoje kalbėti.

[...] Nereikia įsivaizduoti, kad iš kažkur bus kažkokie pinigai, kuriuos mums kažkas mokės. Taip gyvenime nebūna. Teko ir toje pačioje Šveicarijoje gyventi, tai skandinavų pavyzdžiai rodo, kad visi tie žmonės, kurie turi orią senatvę, kaupia ir moka visą gyvenimą. Kitokių sistemų aš nemačiau, kurios sukauptų pakankamai laimingam gyvenimui. Pas mus daug politikavimo – čia greičiau išsiimti [pinigus iš pensijų fondų, aut. past.], čia dar kažką. [...]

Nesu didelis mėgėjas visada badyti į valdžią, kad ji kažką duotų, nes ta valdžia nelabai ir turi ką duoti toje vietoje – tiek, kiek šiandien pinigėlių surenka, tiek išdalina mūsų dabartiniams pensininkams – kaupimui ten nulis likęs. Tai reikia kažką kitaip daryti šioje vietoje“, – sako R. Bagdonas ir priduria, kad visuomenėje trūksta edukacijos ir iniciatyvų žmones šviesti finansų temomis.

D. Dundulis pastebi, kad dažnai Lietuvoje mėgstame dairytis kitų šalių pavyzdžių, o kaip minėjo R. Bagdonas, neretai žvalgomės į skandinavus. Tačiau užmirštame atsižvelgti į tam tikrus niuansus, kurie nemažai prisideda prie jų finansinės gerovės, o Lietuvoje yra vertinami skeptiškai. Pavyzdžiui, teigia D. Dundulis, Šveicarija turi mažiau šventinių dienų, kada darbuotojai gali nedirbti, trumpesnės ir tėvystės atostogos.

„Jokiu būdu nenoriu įteigti, kad reikia taip daryti, bet pats pagrindinis dalykas yra, kad reikia šviesti, kad, pavyzdžiui, Seimo nariams priimant dar tris išeigines dienas per metus, jūs prarasite tą ir tą, nes taip nebūna, kad jūs gaunate tik pliusą – minusą jūs irgi gaunate. Turime nuspręsti, kas yra geriau. Aš jokiu būdu nesakau, kad šis variantas yra blogiausias. Bet rodant į Šveicariją, į jos pliusus, reikia pamatyti ir minusus“, – svarsto pašnekovas.

Čia pat jis įžvelgia ir dar vieną paradoksą. Nuolat viešoje erdvėje svarstoma apie keturių darbo dienų savaitę, tačiau, kaip sako D. Dundulis, tuo pat metu pykstama dėl didinamo pensinio amžiaus.

„Grįšiu prie mūsų pokalbio pradžios. Yra logikos, kad tos 4 dienos jau turėtų būti nuo, pavyzdžiui, 50 metų, tai tada su kažkokia logika gaunasi. Nepamirškime, kad mes gi dirbame, kad uždirbtume sau ir kitiems pragyvenimo šaltinį. [...] Pažadus, aišku, malonu gerus dalinti, bet visą laiką tos antros pusės reikia nepamiršti. [...] Iš tikrųjų Lietuvoje gera gyventi, tik yra vienas bet – kai sulauki senatvės, jeigu turi paramą, jeigu yra vaikai ar dar kažkas kitas, tada viskas tvarkoje, bet jeigu neturi kažkokios paramos, sulaukus senatvės, – Lietuvoje gyvenimas paprastėja“, – pabrėžia jis.

Visą pokalbį su Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininku Ramūnu Bagdonu ir „Norfa“ valdybos pirmininku Dainiumi Dunduliu žiūrėkite laidoje „Noriu faktų“.