Įgyvendindamos Europos Sąjungos Žaliąjį susitarimą, valstybės narės iki 2030 metų turės 30 proc. sumažinti mineralinių trąšų ir 50 proc. pesticidų naudojimą. Tačiau naujausi tyrimai ir studijos rodo, kad tik sumažinus agrochemikalų naudojimą ir nekeičiant kitų ūkininkavimo technologijų, bendras produktyvumas pastebimai kris.
Net palyginti nedidelis (iki 20 proc.) žemės ūkio gamybos sumažėjimas Europoje sutrikdytų nusistovėjusias maisto grandines, sumažintų maisto prieinamumą ir iki 80 proc. padidintų maisto kainas. Šiuo metu stebime išaugusias mineralinių trąšų kainas ir ūkininkų ketinimus mažinti trąšų normas.
Reguliavimo spaudimas ir rinkos kainų anomalijos tik prisideda prie kitų ilgalaikių įtampų dėl žemės ūkio agrochemijos prieinamumo ir veiksmingo naudojimo.
Optimizmo neprideda ir tai, kad palyginti sparčiai senka vieno pagrindinių trąšų komponentų – fosforo – ištekliai, jo negalima gaminti pramoniniu būdu, todėl fosforo kainos yra labai nepastovios ir vis didėja. Šie kainų svyravimai ir bendras kainų augimas taps dar ryškesni artėjant fosforo išteklių prieinamumo viršūnei, po kurios metinė gavyba pradės mažėti.
Ši riba turėtų būti pasiekta per artimiausius 40 metų. Reikėtų pažymėti, kad įterpto fosforo efektyvumas jau dabar yra mažas, augalai jo įsisavina tik iki 20 proc., o likęs kiekis dirvožemyje yra užrakintas augalams neprieinamomis formomis ir galiausiai išplaunamas į požeminius vandenis.
Dar vieno trąšose plačiai naudojamo mineralo – kalio – prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su geopolitine įtampa, nes daugiau kaip 70 proc. pasaulio kalio išteklių turi šalys, iš kurių tiekimas nėra politiškai saugus.
Problemiška yra ir tradicinių agrotechnologijų priklausomybė nuo didelio kiekio įterpto sintetinio azoto. Tai sutrikdo natūralų azoto ciklą dirvožemyje, slopina mikroorganizmus, kurie fiksuoja azotą iš atmosferos, ir mažina azoto trąšų efektyvumą. Kaip ir fosforo trąšų atveju, dėl išplovimo ir garavimo patiriami dideli nuostoliai. Tiesioginis ryšys su energijos ištekliais (ypač dujomis) kelia papildomą grėsmę azoto trąšų prieinamumui ir kainai.
Šiame kontekste aktualumą įgauna inovatyvūs sprendimai, galintys padidinti trąšų efektyvumą ir sumažinti jų poreikį.
Vienas iš tokių pavyzdžių – Lietuvos biotechnologijų įmonės „Nando“ sukurtas produktas „BioSpektrum WG“ – mikroorganizmų kompleksas, pagreitinantis augalų mitybos procesus ir aprūpinantis juos maistinėmis medžiagomis. Komplekso sudėtyje esančios bakterijos išskiria fosforą iš netirpių formų, kalį iš mineralinių formų ir silicio dioksidą iš silikatinių mineralų. Be to, produkte esantis mikorizinis grybas plečia augalo šaknų sistemą ir gerina dirvožemio struktūrą.
Jau atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VDU Žemės ūkio akademijos atstovų tyrimai parodė, kad „BioSpektrum WG“ ne tik iki 10 proc. padidina derlių, bet ir išsaugo dirvožemio potencialą.
Apibendrinant galima teigti, kad komplikuota padėtis trąšų rinkoje ir Žaliojo kurso iššūkiai vis dažniau diktuoja efektyvus sprendimus, padedančius ūkininkams didinti trąšų efektyvumą, sumažinti jų poreikį ir išlaikyti aukštą žemės ūkio gamybos lygį. Tokios tendencijos išliks ir ateityje.
