Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių reiktų šį kelią pradėti.
Pirmiausia, turėtumėte žinoti, ar Jūsų sklype nėra taikomi draudimai miškui įveisti pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nuostatas.
Taip pat, ar nėra taikomi draudimai atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, buveinių bei paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos), ar Jūsų sklypas nepatenka į patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų sprendinius. Paprastai, dauguma ribojimų nurodomi sklypo nuosavybės dokumentuose ar registrų centro išrašuose.
Taip pat svarbu žinoti, jog mišką įveisti galima ne arčiau kaip 15 m atstumu nuo gretimo ne miško žemės savininko sklypo ribos, sodinant medžius, ir ne arčiau kaip 6 m atstumu, sodinant krūmus. Šių atstumų galima nesilaikyti, jei miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.
Tuomet Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniam padaliniui turite pateikti nustatytos formos prašymą. Šią formą galima rasti internete, Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo 1 priede. Priklausomai nuo žemės sklypo dydžio, su prašymu pateikiami šie dokumentai:
- žemės sklypo plano kopija M 1:10000 arba M 1:5000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias bus įveisiamas miškas (kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką yra 10 ha ir mažesnis),
- kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje.
Jeigu žemės sklypas priklauso keliems asmenims, prašymą teikia visi bendraturčiai. Bendraturčiai, nepageidaujantys jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje įveisti miško, pasirašydami prašymą patvirtina, kad sutinka, jog miškas būtų įveisiamas kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse. Kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai pageidauja įveisti mišką žemės sklype, su prašymu pateikia žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Gavęs Jūsų prašymą, NŽT teritorinis padalinys kreipiasi į reikiamas institucijas ir, gavęs jų atsakymus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, žemės savininkui pateikia sprendimą dėl leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Jei sprendimas teigiamas, žemės savininkas turi pateikti Valstybinei miškų tarnybai tvirtinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Jeigu NŽT teritorinis padalinys išduoda sprendimą, nesuteikiantį teisės veisti mišką, turi būti nurodytos priežastys.
Žemės savininkas, gavęs teigiamą NŽT teritorinio padalinio sprendimą, turi Valstybinei miškų tarnybai pateikti tvirtinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą, parengtą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Projekte nurodomi reikalavimai miško želdinių ir žėlinių rūšinei sudėčiai bei tankiui pagal augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Taip pat aprašoma želdavietė (vieta, plotas), projektuojamos priemonės (dirvos paruošimo būdai, želdinių sodinimo schemos, sodmenų kilmė, apsaugos, priežiūros priemonės ir kt.). Projektą patvirtinus, galima pradėti miško įveisimo darbus.
Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stulpeliais. Miško želdiniai paprastai sodinami į prieš tai paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas.
Mišką būtina želdinti tik kokybiškais miško sodmenimis. Jie turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Draudžiama želdinti vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose) bei visų medžių rūšių savaiminukais.
Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdomieji kirtimai.
Miško želdiniai ir žėliniai atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos.
Miško želdinių ir žėlinių apskaita vykdoma rudenį. Kai miškas įveistas pagal projektą, apskaitomos projektuotos medžių ir krūmų rūšys. Apskaita atliekama:
- želdinių – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po jų pasodinimo,
- plotų, kuriuose taikytas mišrusis būdas: želdintų plotų – pirmaisiais ir trečiaisiais metais po pasodinimo, želiančių plotų – trečiaisiais želdinių apskaitos metais,
- žėlinių, atkuriant mišką plynųjų kirtimų kirtavietėse, – trečiaisiais metais po miško iškirtimo, įveisiant mišką – trečiaisiais metais po projekto sudarymo.
Miškas laikomas įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
Įveisto miško duomenis būtina nustatyta tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Miškų valstybės kadastrui, valdomam VĮ Registrų centro. Tarnyba, gavusi žemės savininko prašymą, atlieka įveisto miško apskaitą ir per 20 d. d. išduoda atitinkamą pažymą. Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 d. d. nuo apskaitos atlikimo įtraukiami į Miškų valstybės kadastrą. Išsamiai tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2022 m vasario 1 d. įsakyme Nr. 3D-65/D1-28 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Parama
Atkreiptinas dėmesys, kad žmonės, ketinantys įveisti mišką, gali pasinaudoti Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) administruojama Europos Sąjungos parama miškui įveisti ir prižiūrėti. Vienkartinė kompensacinė išmoka mokama miškui įveisti ir 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka įveistam miškui prižiūrėti, saugoti bei ugdyti.
Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
